Iki ausų įsimylėję gamtą – tokiu prisipažinimu prasideda Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakulteto Akademinio jaunimo mokslinės draugijos „Modusas“ (arba kiek trumpiau – VDU GMF AJMD „Modusas“) prisistatymas internetinėje svetainėje. Nuotraukose į mane žvelgia besišypsantys jauni veidai, pasipuošę žaliais megztiniais. Besiruošdama pokalbiui su dabartine draugijos prezidente Martyna Buklyte ir tris kadencijas prezidentės pareigas ėjusia Neringa Barauskaite nesitikėjau rasti tiek įkvėpimo ir integralumo. Draugijos veikla, persipynusi su studijomis ir gamtos pažinimu, narėms jau yra tapusi neatsiejama gyvenimo dalimi.
„Modusas“ kitų metų kovą švęs gražų dvidešimties metų jubiliejų – mokslinė draugija buvo įkurta 2005-aisiais. Tai buvo doktorantų iniciatyva, norinčių burtis ir priklausyti bendruomenei. Pirma tai tapo terpe dalintis idėjomis, plėtoti mokslinę veiklą ir ją pristatyti platesnei auditorijai, siekta daugiau tarpdiscipliniškumo. „Vėliau prisijungė kitų kursų, krypčių studentai, organizacija augo ir iš uždaro ratelio virto atvira visuomenine organizacija“, – pasakoja Neringa.
Merginos neslepia, kad „Moduso“ ir Lietuvos giliųjų biotechnologijų įmonės „Genomika“ įkūrėjas Lukas Žemaitis, draugijos alumnas, yra įkvepiantis žmogus. Į jį norisi lygiuotis ir rasti savo būdų keisti pasaulį. Neabejoju, kad bent ausies krašteliu tikrai būsite girdėję apie „Genomiką“ ir jos darbus: įmonė į DNR įrašė Lietuvos himną ir sukūrė pirmąjį paveikslą, kuriame panaudotas DNR inkrustavimas. Nematoma paveikslo pusė taip pat įspūdinga – joje užkoduotos M. K. Čiurlionio darbų nuotraukos bei žmonių palinkėjimai. Neringa didžiuodamasi pridūrė, jog šie darbai taikliai nurodo ir draugijos principą – mokslo ir kūrybiškumo sąsają, kurią stengiasi vystyti ir „Moduso“ nariai.
„Moduso“ veikloje kūrybiškumo tikrai netrūksta, studentai čia įprasmina savo gebėjimus, pomėgius ir inspiracijas. Tad kuo užsiima mokslinės draugijos nariai? „Važiuojame į muges, mokyklas, rengiame edukacijas, protmūšius, diskusijas, reiškiamės socialiniuose tinkluose. Vidinės veiklos įvairios: tai kompetencijų kėlimas, vidiniai mokymai, metų aptarimai ir refleksijos, interviu rengimas ir tekstų rašymas. Vykdome ne tik mokslinę veiklą – atsikvėpdami nuo mokslo važiuojame į išvykas, rengiame kino vakarus, švenčiame gimtadienius ir kitas progas“, – pasakoja Martyna, sutikdama, kad, nors nariai daug dirba, nepraleidžia progų pasilinksminti. Žinoma, vyksta ir oficialūs susitikimai. Štai vasarį visuotinio susirinkimo metu draugija renka prezidentą ar prezidentę bei koordinatorių tarybą, aptariama metinė ataskaita. Rudens ir pavasario semestrų metu kas savaitę vyksta vienas bendras susirinkimas, tuo metu aptariami einamieji reikalai, priimami nauji nariai.
Šiomis veiklomis mokslinės draugijos nariai įgyvendina išsikeltą misiją populiarinti gamtos mokslus visuomenėje ir skatinti rinktis gamtos mokslų studijas. Paklausus, ar per dvi gyvavimo dekadas tai vis dar aktualu, Martyna paaiškina, jog tikslas išlieka toks pats, tik jo pateikimo būdas yra skirtingas: „Tarkim, jei anksčiau buvo koncentruojamasi į mokslinę veiklą, siekiama suburti akademikus, dabar labiau linkstame prie edukacijų visuomenei.“ Neringa priduria, jog patyriminis ugdymas, eksperimentai ypač populiarūs mokyklose, o suaugusiuosius draugija siekia sudominti edukacijomis, paskaitomis ir kitais renginiais. Visgi neabejoju, kad narių atliekami eksperimentai su rūgštimis ir sauso ledo burtai įtraukia visus, ne tik jauniausius dalyvius.
Merginos atskleidė, kad darbai nesustoja ir vasarą – komanda lankosi renginiuose, mugėse, o du nariai prižiūri didelį būrį lojalių draugijos narių – tarakonų ir gyvalazdžių. Modusiečiai jau yra auginę afrikines sraiges, ežiuką ir skruzdėles. Paklausiau Martynos ir Neringos, ar nepavargsta mokytis po mokslų ir netgi per atostogas. Juk abi merginos studijuoja Gamtos mokslų fakultete – Martyna Aplinkosaugos ir aplinkotyros bakalaure, o Neringa biologijos doktorantūroje. Visgi jos tik nusišypso – juk įdomi veikla bendraminčių būryje įkvepia, sujungia gamtą ir mokslą, o veiklos papildo viena kitą.
„Laisvalaikį tikrai paįvairina naktiniai žygiai ar elnių stebėjimas. Po išvykos į Vaišvydavą stebėti gamtinės aplinkos ilgą laiką vaikščiodama gamtoje ir mieste vardindavau išvykoje matytus augalus. Mokslas į asmeninį gyvenimą atneša žinių, kurias pritaikau kasdienybėje, atsiranda atsakomybė saugoti gamtą – negaliu „normaliai“ pasivaikščioti, nuolat grįžtu su surinktų šiukšlių maišeliu. Keisčiausias mano rastas dalykas – Neryje beveik paskendęs „Maximos“ vežimėlis“, – pasakoja Neringa. „Bendruomenėje atrandi bendraminčių, draugų, pasikeičia požiūris į gyvenimą, nori judėti į priekį, tampi lankstesniu žmogumi“, – priduria Martyna.
Jei gamta ir draugijos veikla jums atrodo artima, bet nesate Gamtos mokslų fakulteto studentas, ranka nenumokite. „Moduso“ nariu gali tapti bet kuris Lietuvos studentas ar studentė, tereikia atvykti į vieną iš susitikimų. Draugijos veikloje dalyvauja psichologai, informatikai, finansininkai, kuriuos jungia meilė gamtai. Šiuo metu draugijai priklauso 40 narių, iš kurių daugiau nei pusė yra aktyviai įsitraukę į veiklas. Nariai skirstomi į „tikruosius“ bei „stebinčiuosius“. Tikrieji nariai šalia visų veiklų ir aktyvaus įsitraukimo taip pat įsipareigoja sumokėti vienkartinį nario mokestį, gauna prieigą prie bendrijos patalpų, gali pretenduoti gauti skatinamąsias stipendijas už aktyvią veiklą. O stebintysis narys gauna informaciją apie planuojamas veiklas, bet renkasi tik sau aktualius renginius. Laisvės ir galimybių rinktis tikrai yra. Pasak Neringos, kai kurie nariai netgi pakeitė studijų kryptį išbandę įvairias draugijos veiklas. Pavyzdžiui, finansų skyriaus koordinatorė vėliau nusprendė mokslus tęsti ekonomikos srityje ir joje iki šiol sėkmingai dirba.
Ar įmanoma būti studentu ir nepatirti nuotykių? Žinoma, ne. Tiesa, vienas jų labiau priminė košmarą. Vienos mugės metu „Žalgirio“ arenoje, jau besikraunant daiktus, „Moduso“ komanda suprato pametusi… tarakoną! Prasidėjo speciali pabėgėlio paieškos operacija, kol galiausiai paklydėlis buvo rastas pasislėpęs po dėže. Tarakonas gyvas, sveikas buvo sugrąžintas atgal į narvelį. Iš kitų veiklų Neringai labiausiai įsiminė žygis po Aukštumalos pelkę, kur nuolat grėsė pavojus įklimpti iki pat pažastų. Tokiomis sąlygomis modusiečiai žygiavo 18 kilometrų. O Martyna prisiminė savo veiklos pradžią: „Man didžiausia patirtis buvo mokslinė konferencija „Moteris moksle. Iššūkiai ir galimybės“, kuri tapo tiek iššūkiu, tiek galimybe patirti visą šią virtuvę. Supratau, kad susidorojau su užduotimi ir kad patinka tokia įvairialypė veikla organizuojant konferenciją, buvo smagu auditorijoje matyti daug besišypsančių „Moduso“ narių, jausti palaikymą bei tokių renginių reikalingumą. Visad apima jaudulys atstovaujant draugiją. “
Draugija gamtą tiria, lanko, saugoja, o kur gamtoje ilsisi? Neringa dažniausiai renkasi vietas prie vandens, mylimiausia – mažas iškyšulys netoli Pažaislio ir miško. O Martyna mėgsta vaikščioti ten, kur gamta susilieja su architektūra, ir sako, kad gražiausia jai visgi yra Laisvės alėja. Kai nesilanko mieste, draugijos prezidentė prižiūri ūkį, o mieliausiai laiką leidžia netoli namų esančiose Nevėžio ir Barupės upių pakrantėse. Martyna džiaugiasi, kad ten jos niekas neranda, o ji randa vidinę ramybę: „Ten būdama suprantu, kad mano pasirinktos Aplinkotyros studijos yra reikalingos – jos siekia saugoti ir švarinti aplinką, nes, pavyzdžiui, Nevėžis yra užteršta upė gražios gamtos apsuptyje. Apima ramybė – studijos priartėja prie mano gyvenimo tikslo saugoti ir puoselėti gamtą.“ Pamenate, straipsnio pradžioje minėjau integralumą, kai skirtingi gyvenimo taškai susijungia į visumą? Atrodo, kad „Moduse“ tai įvyksta natūraliai.
