Žurnalų archyvas

Galerijoje „Meno parkas“ – trys naujos parodos 

3 vasario, 2025, Organizatorių inf. | Naujienos

Penktadienį, vasario 7 d. galerijoje „Meno parkas“ vyks knygos pristatymas bei trijų parodų atidarymai. 

Vakarą 17 val. pradės „Meno parko“ 2024 m. išleisto Aušros Vaitkūnienės leidinio „Anapus paveikslų“ pristatymas. „Aušros Vaitkūnienės knygos rankraštis įtraukia į gyvą ir atvirą menininkės pasakojimą. Knyga įdomi ir išskirtinė keliais aspektais. Ją sudaro tapytojos apmąstymai apie meno kūrinių ištakas, kuriose susipina gyvenimo tikrovė, autentiškos patirtys, nuojautos, daugybė kitų sunkiai nusakomų dalykų, kylančių iš kūrybinės asmenybės lauko. Tose ištakose taip pat glūdi susidūrimai su kitų dailininkų kūriniais, kūrybiniai susitikimai, meno lauko veikmė“, – rašo menotyrininkė Odeta Žukauskienė. 

Leidinyje publikuojamų tekstų autoriai – Aušra Vaitkūnienė, Kotryna Džilavjan, Raminta Jurėnaitė, Vidas Poškus, Kęstutis Šapoka, Odeta Žukauskienė, Rasa Žukienė. Dizainerė – Airida Rekštytė. 

Nuo 18:30 val. galerijoje suplanuoti parodų atidarymai. Aušros Vaitkūnienės paroda „Žaisti, žaisti, žaisti…“ – Lietuvos dailininkų sąjungos 90-mečio programos dalis. Tapytoja kviečia žiūrovus į žaismingą kelionę tyrinėti ir suprasti žmogaus gyvenimą Žemėje. Per įvairiapusiškų meno kūrinių kolekciją paroda gilinasi į žmonijos sąveiką su aplinka, gyvenimo cikliškumą ir mus formuojančius santykius. Eksponuojami koliažai, fotografijos, instaliacijos bei videodarbai atspindi žmonių ir gamtos, technologijų, kultūros ir visuomenės ryšius.

Parodoje „Zero Waste“, taip pat įtrauktoje į LDS 90-mečio programą, Greta Grendaitė ir Tomas Vosylius nagrinėja sudėtingą tvaraus gyvenimo klausimą, apmąsto pokyčius, atsiradusius auginant vaiką ir iššūkius, susijusius su atliekų mažinimu.

Personalinė Karolinos Ūlos Valentaitės paroda „Gyslos“ –  galerijos „Meno parkas“ projekto „Eteris. 2025“ dalis. Jaunosios kartos menininkė gilina žvilgsnį į ryšius tarp savęs, motinos ir gamtos. Šie trys elementai, persipindami ir susijungdami, sudaro vientisą ekosistemą, kurioje neįmanoma atskirti pradžios nuo pabaigos. Kaip miško grybų micelio gyslos raizgosi tarp skirtingų augalų, taip ir kūriniai kuria jungtis tarp šeimos istorijų, santykių ir giliai įsišaknijusių folklorinių bei mitologinių motyvų.