Kultūra yra būtina visapusiškam asmenybės ugdymui ir gali padėti vystyti platų socioemocinių, kognityvinių ir elgsenos įgūdžių spektrą, puoselėti jautrumą natūraliai aplinkai, gerinti tarpkultūrinį supratimą. Šie gebėjimai būtini globalių iššūkių supratimui ir gebėjimui darniai juo spręsti, teigiama UNESCO kultūrinio ir meninio ugdymo gairėse. Pasak švietimo ir kultūros specialistų, Lietuvoje kultūriniam ugdymui trūksta sisteminio požiūrio bei glaudesnio ryšio tarp formalaus ir neformalaus švietimo.
Gruodžio 4 d. Kaune, Vytauto Didžiojo universitete, vyks forumas „Sistemiško kultūrinio ugdymo Lietuvoje vizija“, kurio metu bus pristatytos globalių ir regioninių ekspertų dvejus metus nuosekliai rengtos ir šiemet priimtos UNESCO kultūrinio ir meninio ugdymo gairės, diskutuojama apie kultūrinio raštingumo sampratą ir vertę šių dienų visuomenėje, aptariamos vystymo kryptys, pateikiami konkretūs pasiūlymai naujai LR Vyriausybės programai dėl sistemiško kultūrinio ugdymo.
„Gairėse akcentuojama švietimo ir kultūros, o taip pat kitų susijusių sektorių (sveikatos, socialinės apsaugos, inovacijų ir kitų) bendradarbiavimo svarba. Sukūrimas sistemos, kurioje galėtų kartu nuosekliai veikti valstybinės ir nevyriausybinės organizacijos, savivaldybės, mokyklos, kultūros profesionalai, praktikai ir kiti veikėjai, idant pokyčiai vyktų efektyviai, įtraukiai ir strategiškai“, – teigia Dalia Stabrauskaitė, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato švietimo programų vadovė.
Kaip ir kituose UNESCO dokumentuose, gairėse juntama stipri orientacija į žmogaus teisių užtikrinimą. Skatinama, kad kultūrinis ugdymas būtų visomis prasmėmis įtraukus – būtų pašalinti ne tik fiziniai prieigos barjerai, bet ir pats ugdymo turinys būtų nediskriminuojantis kalbos, kilmės ir įvairiais kitais atžvilgiais. Platesnis įtraukumo supratimas, jo vertės įsisąmoninimas ir taikymas labai aktualus ir Lietuvai.
2024 m. vasario pradžioje pasaulinės UNESCO konferencijos Abu Dabyje metu priimtos gairės aktualios visiems pasaulio regionams, jose pateikiamos rekomendacijos, vertybinės kryptys yra universalios, priimtos bendru valstybių konsensusu.
Pristatomas Portugalijos pavyzdys
Demokratinis ugdymas neįmanomas be meno. Teigia vienas iš pagrindinių forumo pranešėjų – buvęs Portugalijos švietimo ministras, EBPO ekspertas, Lisabonos naujojo universiteto profesorius João Costa.
Portugalijoje buvo priimtas nacionalinis susitarimas dėl meninių veiklų įtraukimo į ugdymo procesą. Pasak J. Costos, šiuo metu gyvename populizmo, naujų neapykantos formų kurstymo atsiradimo, klimato kaitos iššūkių, sparčios skaitmeninės raidos laikais. Viso pasaulio švietimo sistemos klausia, ar vaikai pasiruošę priimti šią realybę.
„Mokyklos ir ugdymas keičiasi, vaikai gyvena nuolatiniame informacijos sraute, bet informacija juk nėra žinios. Tad vaikams prisitaikyti prie naujos realybės reikia tokių kompetencijų kaip kūrybingumas, bendradarbiavimas, kritinis mąstymas, operatyvus iškilusių problemų sprendimas, gebėjimas įvertinti ir atsirinkti kasdien gaunamą informaciją. Svarbus yra meninis ir estetinis jautrumas, meno, estetikos pojūtis“, – teigia švietimo ekspertas iš Portugalijos.
Pasak J. Costos, vienas iš pagrindinių meninio ugdymo elementų – visų mokinių įtraukimas. Ar tai būtų vaikai su specialiais poreikiais, ar vietinės kalbos nesuprantantys emigrantų vaikai, ar vaikai iš socialiai labiau pažeidžiamų šeimų. Lankstumas ir pritaikomumas pagal kiekvieno moksleivio poreikius turi būti norma.
„Siekiame tokios mokyklos, į kurią einame išmokti skaityti, rašyti, bet tuo pačiu ir gauti esminius gebėjimus, kurie reikalingi mūsų tolimesniam gyvenimui. Pavyzdžiui, kelti klausimus, kurie leistų priimti savarankiškus, dezinformacijos nepaveiktus sprendimus. Gebėti nustebti, nes tai mus išskiria iš kitų gyvūnų rūšių ir skatina mokslo vystymąsi. Lavinti vaizduotę, nes be jos nesukursime naujo pasaulio vizijos“, – sako J. Costa.
Kaip kultūrinis ugdymas stiprina pilietiškumą
Pasak Mildos Laužikaitės, asociacijos „Kūrybinės jungtys“ vadovės, Lietuvoje pastaruosius keliolika metų aktyviai plėtojamos kultūrinio ugdymo praktikos, į tai įsitraukė labai daug įvairių kultūros ir švietimo lauko veikėjų – nuo nacionalinių institucijų iki individualių kūrėjų, edukatorių. Tačiau tyrimų duomenys rodo, kad daugiau kaip 50 proc. šalies gyventojų yra dar neatradę arba neįsitraukę į kultūrinį gyvenimą.
„Kultūriniam ugdymui Lietuvoje trūksta sistemiškumo ir strateginio požiūrio, dėmesio kokybei ir kompetencijoms, į prieinamumą ir poveikį orientuotos politikos“, – savo įžvalga dalijasi Milda Laužikaitė, UNESCO deleguota į keletą tarptautinių konsultacijų ruošiant kultūrinio ir meninio ugdymo gaires.
„Kūrybinių jungčių“ vadovės teigimu, UNESCO gairės nėra įpareigojantis dokumentas, bet jis įvardija aktualias, įvairiose pasaulio šalyse rezonuojančias problemas bei tobulėjimo kryptis, padeda savo šalies situaciją pamatyti globaliame kontekste.
„Norime pakviesti įvairias suinteresuotas šalis – nuo politikų iki praktikų, nevyriausybinių institucijų įsiklausyti į gaires ir padiskutuoti, ką mes galėtume nuveikti dėl sistemiškesnio, kuo daugiau visuomenės narių pasiekiančio, svarbius šių dienų iššūkius padedančio spręsti kultūrinio ugdymo“, – teigia ekspertė.
M. Laužikaitė kartu su kuriančia praktike Saule Norkute forume pristatys, kuo kultūrinis ugdymas svarbus pilietinės visuomenės stiprinimui.
„Kultūros ir demokratijos ryšys šių dienų kontekstuose – karo grėsmės, gilėjančios visuomenės poliarizacijos, menko pilietinio dalyvavimo, nepasitikėjimo valstybės institucijomis – ypač svarbus. Pilietiškumas susijęs su sąmoningu tapatybės suvokimu, empatija, pagarba ir dialogu su kitaip mąstančiais, pasiryžimu aukščiau asmeninių iškelti viešus interesus, gebėjimu pasitelkti vaizduotę ir kelti nepatogius klausimus. Vienas iš giliausių dalykų, kurie vyksta nuoseklių, gilių kultūrinio ugdymo procesų metu – auga žmogaus savivertė. Visa tai giluminiai pilietiškumo aspektai, prie kurių mes galime prisikasti tik per kūrybos ir kultūros klodus“, – teigia M. Laužikaitė.
Pasak M. Laužikaitės, „Kūrybinių jungčių“ įgyvendinamos programos „Tyrinėjimo menas“, „Dialogų bendruomenės“ glaudžiai siejasi su kultūriniu ugdymu. „Poveikio žmonių nuostatoms, elgsenai, tarpusavio santykiams galima pasiekti tik kuriant ilgalaikes, daugiasluoksnes patirtis. Todėl mes daugiausia dėmesio skiriame konkrečioje vietoje veikiančioms kultūros, švietimo organizacijoms ir jų nuosekliam darbui su savo bendruomenėmis“, – pastebi M. Laužikaitė.
Trūksta poveikį parodančių nuoseklių tyrimų
Forume apie meninio ugdymo situaciją Lietuvoje papasakos VDU prof. dr. Lina Kaminskienė. „Deja, per 30 m. Lietuvoje neatlikta jokių tyrimų, kurie analizuotų kultūrinio ir meninio ugdymo poveikį. Lietuvoje turime Kultūros paso programą, galime gauti kiekybinius skaičius pagal regioninį ar demografinį pjūvį, turime įdomių duomenų apie dalyvavimą neformaliojo švietimo veiklose, tačiau nėra jokio socialinio-ekonominio poveikio vertinimo, kokią vertę kuria dalyvavimas kultūrinėje veikloje“, – teigia prof. dr. L. Kaminskienė.
Daugelyje pasaulio šalių vykdomo tarptautinio švietimo tyrimo PISA (angl. Programme for International Student Assessment) tyrimai įtraukia kūrybingumo vertinimą ir Lietuvos mokinių rodikliai pagal šį komponentą yra neblogi.
Tačiau, pasak prof. dr. L. Kaminskienės, neturint duomenų, neturime ir atsakymų, kodėl būtent toks Lietuvos vaikų kūrybingumo rodiklis. „Nėra aišku, kuria kryptimi nukreipti investicijas ir nežinoma, kas pasiteisina. Jeigu mes, kaip valstybė, norime investuoti, kad kūrybingumo rodikliai išliktų ar augtų, turime žinoti, ką daryti“, – teigia VDU profesorė.
Mokslininkė atkreipia dėmesį, kad svarbu stiprinti ryšį tarp formalaus ir neformalaus švietimo. „Šiandien daug kultūrinio ir meninio ugdymo veiklų jau praplėtė formalaus turinio ribas bei neretai atrodo lyg ir neformali veikla, o taip neturėtų būti. Turime puikių vertingų pavyzdžių – tai ir „Kūrybinių jungčių“ mokyklose įgyvendinama programa „Tyrinėjimo menas“, ir bibliotekų įsitraukimas, ir Vilniaus virtimas atvira mokykla“, – sako VDU atstovė.
Prof. dr. L. Kaminskienės teigimu, mokykloms verta atsiverti, plėtoti tinklaveiką, bendradarbiauti su įvairiais kultūrinio ir meninio ugdymo veiklas siūlančiomis organizacijomis. „Juk viena mokykla negali pasiūlyti visko. Taigi svarbu bendradarbiauti su kultūros ir meno organizacijomis. Norėtųsi daugiau mokymosi už mokyklos ribų ir traktuoti tai, kaip prasmingą ugdomąją veiklą“, – teigia prof. dr. L. Kaminskienė.
Forumas „Sistemiško kultūrinio ugdymo Lietuvoje vizija“ vyks gruodžio 4 d. Kaune, Vytauto Didžiojo universitete.
