Sausio 24 dieną mūsų šalies kino teatruose įvyko viena laukiamiausių lietuviškų premjerų –„Pietinia kronikas“. Naujausiais duomenimis, ją jau spėjo pamatyti daugiau nei 100 000 žiūrovų. Juostos kūrėjai yra pasakoję apie iššūkius, su kuriais susidūrė ekranizuojant istoriją – nuo autentiškų 90-ųjų vaizdų, kostiumų paieškų iki to, jog dalis aprašytų vietų Šiaulių Pietiniame rajone tiesiog nebeegzistuoja.
Dabar komanda atskleidė ir daugiau intriguojančių detalių. Pavyzdžiui, kad teko rašyti laišką legendinei grupei „Metallica“, siųstis iš Vokietijos senus sintezatorius garso takeliui kurti, kurių dalis pakeliui buvo pavogti, o taip pat režisieriaus iškeltą sąlygą, dėl kurios filmo galėjo išvis nebūti.
5 svarbūs filmo muzikos akcentai
Juostos režisierius Ignas Miškinis yra sakęs, kad kai nusprendė imtis šio filmo, suprato, kad didelę dalį filmo turės užimti originali to laikmečio muzika, todėl buvo garsiai įsivardinta sąlyga: jei bus negalima jos panaudoti filme, tai geriau jo net nekurti. Laimei, nors ir su dideliais sunkumais bei trukdžiais, galiausiai didžiąją dalį to, kas buvo reikalinga, pavyko gauti. Pradedant nuo autorinių teisių, baigiant filmo kompozitoriaus Vyčio Purono ne tik paties sukurta, bet kai kur net įdainuota muzika.
„Filmo muzika susideda iš penkių skirtingų tipų. Tai užsienio hitai, išleisti ne vėliau kaip 1994 metais (DJ Bobo, 2 Unlimited, Metallica, Enigma ir t.t.). Tuomet lietuviška popmuzika, kuriai galiojo tas pats „amžiaus cenzas“ (Soniclove, Vidurnaktis, Kodas, Dž. Butkutė). Trečiasis tipas – specialiai filmo scenoms mano sukurti eurodance ir to laiko popmuzikos gabalai. Tam reikalui šukavau vokiškus skelbimų portalus, ieškodamas apdulkėjusių to laikmečio sintezatorių, pagamintų ne vėliau kaip 1994-aisiais. Jie keliavo paštu. Kai kas atkeliavo, kai kas dingo, visko buvo. Samdžiau ir reperį, kai kur dainavau pats. Atlikau didelį tiriamąjį darbą, kad atsekčiau tam tikrus to laikmečio muzikos prodiuserių bruožus, išpildyčiau tos terpės atmosferą. Dar kitas tipas buvo gyva muzika – koncertai, BIX, Mamontovas, Monikos personažo atliekama „Nothing Else Matters“. Ir, galiausiai, juostoje išgirsite mano parašytą dramaturginę filmo muzika“, – pasakoja V. Puronas.
Vieną iš jo dainų, sukurtų specialiai filmui galima išgirsti čia:
Visa Vyčio kurta muzika sugrota minėtais autentiškais sintezatoriais. Tai, kaip teigia kompozitorius, yra filmo muzikinis karkasas, ant kurio sukabintas eklektiškas muzikinis takelis.
„Norėjau labai specifinio skambesio – viena vertus, tolimai suponuojančio regbisto geziuko eurodance pasąmonės klodus, kita vertus, atveriančio jo emocinę liniją. Ir, kartu, buvo išsikelta svarbi užduotis nekonkuruoti su hitais, padėti jiems įeiti ir išeiti“, – pasakoja ne vienam filmui muziką jau kūręs V. Puronas.
Galutiniame variante muzika groja daugiau nei pusę filmo laiko. Maždaug trečdalis – užsienio hitai, trečdalis – Vyčio kurta muzika ir trečdalis – lietuviška popmuzika. Neseniai atskirai išleistas visas V. Purono sudėliotas filmo garso takelis „Pietinia Kronikas: ORIGINALS Soundtrack (2025)“. Jį galima įsigyti išleistą senovinėje kasetėje.
Teko rašyti laišką kultinei grupei „Metallica“
Ne ką mažesnis iššūkis kūrėjų laukė norint gauti leidimus filme panaudoti norimas dainas. Pavyzdžiui, I. Miškiniui teko parašyti laišką grupei „Metallica“ ir raštu paprašyti leisti naudoti dalį jų dainos.
„Laišką reikėjo rašyti, nes turėjome išdėstyti motyvaciją, kodėl būtent ši daina turi būti naudojama filme ir kokiame kontekste ji bus naudojama. Reikėjo viską smulkiai papasakoti, nufilmuotą sceną nusiųsti, kad matytų, kaip daina pergrota. Pamenu, skambina man prodiuseris Lukas Trimonis ir sako – rašyk laišką „Metallicai“. Aš maniau, kad jis juokauja, nes čia lyg rašyti laišką Kalėdų seniui“, – prisiminęs šypsosi I. Miškinis.
Deja, atsakymo režisierius sako negavęs, bet L. Trimoniui vis tik pavyko gauti grupės atstovų sutikimą.
„Rašiau apie 90-uosius, apie metalą galvose ir gatvėse, apie vos ne religinę muzikos reikšmę to meto paauglio gyvenime, apie metalistus, pasakojančius legendas iš apsilankymo jų koncerte. Apie galvų kratymą, klausant tik tų greitesnių, ankstesnių gabalų ir apie jų slepiamas ašaras, klausant baladžių iš vėlesnių albumų, nes nuo tų pačių baladžių žliumbdavo ir čiolės su čiūbais, šokdamos lėtą su gezais… Žodžiu, „Nothing Else Matters“ žinojo visi, tik ne visi prisipažindavo, kad klauso. Tai vienas iš esminių to laiko hitų“, – sako režisierius.
Kaip filmo kūrėjams sekėsi grįžti į „laukinius“ Šiaulių laikus ir nuspalvinti istoriją muzika jau galite išvysti kino teatruose, ilgai lauktoje lietuviškoje juostoje „Pietinia kronikos“. Filmo gamybą iš dalies finansavo Lietuvos kino centras ir LRT, gamyba ir platinimas – „Inscript“, „Nafta Films“ bei „ACME Film“.
