Vasario 23 dieną Lietuvos kino teatrų repertuaruose pirmą kartą pasirodys filmas iš vienos nuošaliausių pasaulio vietų – Himalajuose įsikūrusio Butano. Komiška drama „Vienuolis ir ginklas“ su taikliu humoru pasakoja apie pirmųjų visuotinių šalies rinkimų organizavimo iššūkius ir paradoksus. Tai antrasis režisieriaus Pawo Choyning Dorji filmas. Pirmasis jo sukurtas filmas „Lunana. Jakas klasėje“ atnešė jaunai, dar tik trečią dešimtmetį skaičiuojančiai, Butano kino industrijai ir pirmąją „Oskaro“ nominaciją, o „Vienuolis ir ginklas“ pateko į trumpąjį nominacijų sąrašą.
Kai dėl susiklosčiusios geopolitinės situacijos dauguma su nerimu stebi artėjančius rinkimus vienoje seniausių pasaulio demokratijų – Jungtinėse Amerikos Valstijose – neišvengiamai kyla klausimų apie demokratijos būklę ir kaip ją tobulinti. Šalyje, kuri laikoma demokratijos nešėja visuose pasaulio kampeliuose, visuomenės susiskaldymas įgavo pavojingai agresyvią išraišką. Režisierius Pawo Choyning Dorji labai tinkamu laiku sumanė atsisukti į 2006-tuosius savo gimtajame Butane, kuomet vyko unikaliai taikus perėjimas iš monarchijos į demokratinę santvarką. Tai lyg žinutė pasauliui – priminimas apie pirminę demokratijos viziją, taikos ir darnos siekį bei galimus iššūkius.
Butano įstatymuose jau nuo XVIII a. įrašytas teiginys: „jei valdžia negali suteikti laimės tautai, valdžia neturi pagrindo egzistuoti“. Ilgą laiką savanoriškoje izoliacijoje gyvenusi šalis XXI a. pradžioje pradėjo įsileisti modernybę – įsivedė televiziją ir prisijungė prie interneto. Karalius matydamas, kaip keičiasi pasaulis, ir norėdamas padėti Butanui rasti savo vietą jame, atsisakė sosto bei pavedė surengti pirmuosius visuotinius rinkimus.
Filmo „Vienuolis ir ginklas“ veiksmas vyksta viename iš kaimų, kur atvykę rinkimų organizatoriai agituoja žmones balsuoti ir organizuoja mokomuosius rinkimus. Tuo metu vienintelis kaimo lama, per radiją išgirdęs apie pokyčius, ištaria, jog „reikia viską ištaisyti“, ir paliepia savo padėjėjui vienuoliui surasti du ginklus. Kaime pasklinda gandas, jog Lama ruošiasi ypatingai ceremonijai.
Ginklų paieškos Butane, kur jų beveik nėra, vietiniams, kelia nuostabą, nes daugelis net nėra jų matę akyse. Tačiau ne veltui čia atsiranda amerikiečio Rono Koulmano personažas. JAV pasaulyje garsėja ne tik senomis demokratijos tradicijomis, bet ir tuo, kad ginklų joje daugiau nei gyventojų. Kolekcionieriaus troškimu bet kokia kaina gauti antikvarinį ginklą režisierius įterpia nuorodą į Amerikos civilinį karą. Demokratijos dažniausiai gimsta iš revoliucijų ir smurto, tačiau Butano istorija unikali savo taikumu.
Tuo metu paties Rono Koulmano vardas yra nuoroda į vakarietišką Himalajų izoliacijos ir budistinės pasaulėžiūros idealizavimą. Ronaldas Colmanas buvo aktorius vaidinęs amerikiečių režisieriaus Franko Capros nuotykių filme „Dingęs horizontas“ (1937 m.), kurio veikėjai sudužus lėktuvui atsiduria Šangrila – mitinėje Himalajų utopijoje. Įkvėpti filmo ir Jameso Hiltono knygos, pagal kurią jis sukurtas, vakariečiai net rengė ekspedicijas ieškodami šio rojaus kalnuose. Dėl savo izoliacijos, nuošalumo ir bendrosios nacionalinės laimės idėjos Butanas laikytas „paskutiniąja Šangrila“.
Šaliai pradėjus modernizaciją susikūrė kino industrija ir patys butaniečiai filmais ėmė pasakoti savo istoriją pasauliui. Režisierius Pawo Choyning Dorji tai daro pasitelkdamas holivudišką pasakojimo būdą ir kino kalbą. Dar jaunos kino industrijos ir nuošalios vietovės keliami praktiniai iššūkiai apriboja kūrybinius sprendimus, bet kartu suteikia Butano kinui savitumo. Pirmąjį savo filmą režisierius turėjo kurti su itin maža komanda, naudodamas paprastą bei lengvą techniką ir natūralią šviesą, nes pasiekti filmavimo lokaciją, kur nėra elektros, galėjo tik dvi savaites kopiant sudėtingais kalnų takais. „Vienuolio ir ginklo“ kūrimo aplinkybės jau buvo lengvesnės, tačiau kitas iššūkis, pasak režisieriaus buvo tai, jog Butane dar nėra profesionalių kino aktorių. Pagrindiniams vaidmenims pasirinktų aktorių darbe justi išraiškingos bolivudinės vaidybos įtaka, o daugelį kitų suvaidino vietiniai gyventojai. Lamą, kuriam prireikė ginklų suvaidino tikrasis Uros kaimo, kuriame filmuotas filmas, lama.
Filmas Lietuvos kino teatruose, įskaitant Kauno „Romuvą“ (repertuaras ir bilietai), pasirodys vasario 23 d., jį atveža kino leidybos kompanija „Taip toliau“.
Daugiau apie filmą čia.
