Žurnalų archyvas

Filmas „Pažinti tėtę“ – apie architekto-restauratoriaus Žybarto Simonaičio dukros siekį įprasminti tėvo atminimą

13 birželio, 2022, Kauno miesto muziejaus inf. | Naujienos

2022 m. birželio 15 d. 18 val. Kauno miesto muziejaus M. ir K. Petrauskų namuose (K. Petrausko g. 31) vyks jautraus dokumentinio Virginijos Vareikytės filmo „Pažinti tėtę“ pristatymas Kaune. Tai filmas apie vieno žymiausių Lietuvos architektų-restauratorių Žybarto Simonaičio paliktą darbų, kino filmų ir asmeninių užrašų archyvą, kurį po kūrėjo mirties imasi tvarkyti dukra Agnė.

Tėvų ir vaikų santykiai – visais laikais jautri tema. Išėjusių tėvų ir jų sukaupto, palikto turto tema – dar jautresnė. Ypač, jei jie buvo iš tų, kurie atstatinėjo po II pasaulinio karo sugriautą Lietuvos paveldą, negailėdami nei savo laiko, nei jėgų, nei sveikatos. Kaip mes vertiname savo tėvų nugyventą gyvenimą ir jų paliktus darbus? Kiek jie mums svarbūs ir suprantami? Kiek apskritai gilinamės į savo tėvų ir kitų žmonių gyvenimus – kiek juos pažįstame ir norime pažinti? Kiek visame tame atrandame savęs? Tai – tik viena šio filmo linija, kuri pakvies žiūrovą susimąstyti apie save ir savo artimuosius.

Lauros Vansevičienės nuotr.

Filmo scenarijaus autorė ir režisierė Virginija Vareikytė kurdama šį filmą pastebėjo: Žybartas kėlė klausimą istorinių pastatų restauravime: ką išsaugoti, o ką leisti laikui pasiglemžti. Kai Agnė rado savo tėvo archyvą – dokumentus, juostas, fotografijas – jai teko beveik toks pats klausimas – ką iš savo tėvo gyvenimo išsaugoti, o kam leisti nugrimzti į užmarštį. Tokia atsiminimų restauracija išėjo, tuo pačiu užsimezgė ir gražus dialogas tarp dukros ir anapilin išėjusio tėvo. Ir visas jis – per paliktus daiktus.

Dalis Žybarto Simonaičio palikto archyvo – kelių dešimtmečių kino juostos, kurių fragmentai panaudoti kuriant filmą. Tai – dar viena intriguojanti gija tarp praeities ir dabarties. Tas pačias vietas išvystame užfiksuotas tada ir dabar. Tuos pačius žmones – tada ir dabar. Įamžintos akimirkos nori nenori pažadina mintis apie mūsų gyvenimo būdą, jo kaitą, trapumą ir prasmės paieškas. Apie vertę, kurią kuriame savo darbais ir poelgiais, savo svajonėmis ir jų siekimu. Apie gyvenimo prioritetus ir mūsų pačių pamokas, kurias gauname atsigręždami į savo tėvus, perimdami arba atmesdami jų sukauptą gyvenimo patirtį. Apie laviravimą tarp savo darbų ir dėmesio artimiesiems.

Kadras iš filmo

Gegužės 19 d. filmo premjera įvyko kino centre „Skalvija“. Birželio 15 d. filmas, kartu Ž. Simonaičio dukra, filmo heroje Agne Kundrotiene bei prodiusere Daiva Bilinskiene, atvyksta į Kauną – M. ir K. Petrauskų namus.

Kūrybinė filmo grupė: scenarijaus autorė ir režisierė Virginija Vareikytė, operatorius Maximilien Dejoie, kompozitorius Andis Griva, montažo režisierė Silvija Vilkaitė, prodiuserė Daiva Bilinskienė. 

Filmo kūrimą finansavo Lietuvos kino centras, LRT, Studija TViP. Filmo partneriai – Lietuvos centrinis valstybės archyvas, Vilniaus regioninis valstybės archyvas, Kauno miesto muziejus, Kupiškio etnografijos  muziejus.