„Visada buvome duetas, o kažkuriuo metu tapome ir muzikiniu duetu“, – teigia šiuolaikinės muzikos atlikėjai, smuikininkė Lora Kmieliauskaitė bei violončelininkas Arnas Kmieliauskas. Muzikų šeimoje augę brolis ir sesuo, šiandien kartu pasirodo ir kaip ansamblis „Twenty Fingers Duo“. „Kūryboje daug ko, dažnai nesąmoningai, semiamės vienas iš kito“, – pasakoja kūrėjai, jau netrukus muzikinę programą pristatysiantis ir Kaune vyksiančiame festivalyje „Iš arti“.
Jau lapkričio 11 d. (pirmadienį) 18 val. Kauno valstybinėje filharmonijoje įvyks „Twenty Fingers Duo“ ir Lietuvos auditorijai jau gerai pažįstami „GBSR Duo“ (Jungtinė Karalystė) kuruojamos tarptautinės menininkų rezidencijos „Tarp tylos“ koncertas „Hyphen“. Repertuare – Lawrence Dunn „Double Sonata“ (2024) bei Juliaus Aglinsko „Synchronicity“ (2024).
– Klausimus norėčiau pradėti nuo grįžimo į praeitį. Kokie ankstyviausi jūsų prisiminimai, susiję su muzika? Ar daug muzikos buvo jūsų vaikystėje, o gal ji atsirado vėliau?
Arnas: Su Lora augome muzikos ir muzikų apsuptyje. Nuo pirmosios klasės mokėmės Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje, vėliau abu studijavome LMTA. Tad kiek prisimenu, muzika mus lydėjo nuolat.
– Kaip ir kada nusprendėte tapti duetu? Kodėl atsirado „Twenty Fingers Duo“?
Arnas: Nebuvo konkretaus momento, kurio metu priėmėme sprendimą groti drauge. Tai labai natūraliai išplaukė iš mūsų veiklų.
Mokykloje pradėjome drauge groti ansamblinius kūrinius. Vėliau, akademijos laikais, išbandėme daug skirtingų kamerinių ansamblių. Šiandien mūsų veiklos apima labai platų spektrą, o dažnu atveju generuojame skirtingas idėjas bei dalyvaujame skirtingose veiklose. Visgi bendrumas, panaši mąstysena, vertybės bei muzikos suvokimas veda ir toliau kartu kurti „Twenty Fingers Duo“ bei naujus meninius projektus, įgyvendinti gimtančius kūrybinius impulsus.
Lora: Visada buvome duetas, kažkuriuo metu tapome muzikiniu duetu. Vėliau ansamblis tapo kūrybiškai skatinančia ir saugia erdve, kurioje šiame greito tempo laike buvo labai lengva ir malonu dirbti. Muzikos pasaulio ekosistema yra labai gyvybinga, tempas čia yra labai greitas, programos keičia programas, pasiruošimo procesas trumpas. Mums ansamblio veikla yra tarsi namai, kuriuose galime vadovautis savo greičiu ir skirti dėmesį muzikai bei kūrėjams, kurie įdomūs mums. Taip pat visada siekiame, kad laikas, kurį mes praleidžiame dirbdami prie naujų kūrinių nepasibaigtų vienu vieninteliu pasirodymu. Dažniausiai po kūrybinio darbo ir pasiruošimo seka ilgas procesas siekiant darbus įveiklinti ir jiems suteikti ilgą koncertinį gyvenimą.
– Kokių vertybių, muzikinių ar kitokių sprendimų laikotės kaip duetas?
Arnas: Nėra lengva apie save šnekėti – dėl objektyvumo stokos, savikritikos ir perfekcionizmo. Tačiau jei reikėtų apibūdinti keliais žodžiais – netikėtumas, mobilumas, kaita. Viena didžiausių vertybių mūsų darbo procese – kitų kūrėjų ir bendraminčių įtraukimas į dialogą. Tokiu būdu susikuriame terpę nuolat tobulėti ir atrasti naujus kontekstus tiek kūryboje, tiek už jos ribų.
Ansamblyje būti dviese yra iššūkis – nėra kur pasislėpti, darbas vienas prieš vieną (ar vienas su kitu), ir visada yra tik dvi nuomonės, o tai reiškia, kad privalu rasti kompromisą. Su Lora ansambliuose, per beveik dešimtmetį bendros veiklos, išmokome pasidalinti 50 ir 50. Tiek atsakomybėmis, tiek indėliu į mūsų veiklą, tiek išgirstants kito nuomonę ir ją vertinant.
Lora: Norėčiau pridurti tik viena – mums visada buvo labai svarbus muzikos atlikėjo raiškos plėtimas ir apskritai persvarstymas, kaip atlikėjas gali dalyvauti muzikiniame (ar bet kokiame meniniame) procese nuo pat pradžių būdamas kūrybine jėga, išplėsdamas savo atsakomybes nuo vien muzikinio teksto atlikimo iki bendrakūrybos, bendradarbiavimo. Atsigręžusi į mūsų veiklas, aš suprantu, kad duetas mes jau tik iš dalies – esame tam tikras idėjinis branduolys, du atlikėjai, tačiau visi kūrybiniai procesai šiandien yra kuriami tarpdisciplininėse bendradarbiaujančių menininkų grupėse. Bendradarbiavimo ir lygiateisiškumo kūrybinėje grupėje siekis ir mąstymas dirbant antihierarchiniais principais yra tai, kas labiausiai inspiruoja ir sukuria tą beveik nesustojantį flow mūsų kasdienoje.
– Ar grojant kartu pavyksta išlaikyti kiekvieno iš jūsų individualų stilių? Kaip kartu derinate savo muzikines patirtis?
Arnas: Kadangi mūsų su Lora suvokimas apie muziką ir gebėjimas kitų autorių kūrybą interpretuoti yra gan artimas ir panašus, dažnu atveju kūrybiniame procese siekiame ne parodyti save kaip unikalų vienetą, o labiau išreikšti save kaip vieną kvėpuojantį darinį. O į darbinį procesą atsineštos skirtingos patirtys tik dar labiau praturtina ir sustiprina kuriamą turinį.
– Kokį ryšį stengiatės kurti su savo auditorija? Ką norėtumėte, kad jūsų klausytojai pasirodymo metu patirtų, išsineštų?
Arnas: Norime betarpiškai priartinti publiką prie gryno garso. Šiuolaikinė muzika ir jos sintezė su kitomis menų formomis yra daugiasluoksnė ir įdomi. Nauja ar jauna publika kartais bijo, kad nesupras šiuolaikinės muzikos, tačiau reikia nebijoti jai atsiduoti ir ją patirti. Mūsų tikslas šiuolaikinę muziką priartinti prie auditorijos, o ne ją trikdyti. Tokia muzika skatina mus plėsti savo garsinės patirties ribas, eksperimentuoti su klausymosi įpročiais ir atsiverti naujiems suvokimo būdams. Nepataikaujame publikai, bet su kiekvienu pasirodymu stengiamės, kad klausytojas būtų sužadintas, kad atsirastų alkis naujiems pojūčiams.
Lora: Ieškome naujų garsinių išraiškų, kartais procesai remiasi visai neįprastomis muzikinėmis praktikomis, koncertiniai atlikimai būna visai nekoncertiniai ir išlipę iš visų įprastų tradicinių išpildymų. Pavyzdžiui, garsiniame tyrime, kurį ilgą laiką vystome su kompozitoriumi Dominyku Digimu, visas mūsų pačių patirtas ir analizuotas garsinis miesto paveikslas integruojamas ne vien į muzikinį audinį. Prieš kiekvieną atlikimą publika gerą valandą vaikščioja po miestą su vedliu (kompozitoriumi), praktikuodami garsinį pasivaikščiojimą, kuriuo remdamiesi dirbame ir mes – tokiu būdu stipriai suklusę ir “atidarę” ausis jie ateina į performansą kuriame mes jau grojame muzikinį audinį. Noriu pasakyti, kad publikos klausymo praktikos irgi yra visokios, ir mes norime perduoti tą smalsumo jausmą, kad publika ir šiandienos muzikoje jaustųsi jaukiai ir patogiai.
– Kokius kūrinius atliksite festivalyje „Iš arti?“?
Arnas: Festivalyje pristatysime dviejų kūrėjų darbus: Lietuvių kompozitoriaus Juliaus Aglinsko kūrinį „Synchronicity“ ir Britų kompozitoriaus Lawrence Dunn opusą „Double sonata”. Abu šie kūriniai užsakyti ir dedikuoti „n between silence“ rezidencijos dalyviams, ansambliams „GBSR Duo“ ir „Twenty Fingers Duo“. Šie kūrėjai buvo pasirinkti neatsitiktinai. Organizuojant naują rezidenciją ir programą kartu su britų duetu GBSR duo ieškojome abiems kolektyvams patrauklių, įdomių ir kūrbiškai artimų asmenybių. Nors kūriniai labai skirtingi, tiek muzikine kalba ir raiška, kartu jie vienas kitą papildo subalansuodami programą „Hyphen“.
– Ar galite papasakoti apie menininkų rezidenciją „Tarp tylos“?
Arnas: Tai dar viena „Twenty Fingers Duo“ ilgai auginta ir brandinta idėja. Lietuvoje šiuo metu turime šiltnamio sąlygas šiuolaikinei muzikai augti ir vešėti. Per pastarąjį dešimtmetį šiuolaikinės muzikos aktyvumas, profesionalų veikiančių šiame lauke augimas ir matomumas tiek Lietuvoje, o ypač už jos ribų yra labai sustiprėjęs. Veikiant šiame cikle pastebimas tam tikras repetatyvumas ir reguliarumas. Tie patys festivaliai, tie patys vardai, tie patys kūrėjai. Mūsų, kaip ansamblio, veikloje irgi pastebėjome tam tikrą rutiniškumą, todėl norėjosi kažko gaivaus ir šviežio.
Rezidencijos tikslas – į Lietuvą vežti tarptautinius artistus, kūrėjus, menininkus ir su jais kelias savaites kartu dirbti, dalintis idėjomis, patirtimis ir kartu pristatyti jas kokia nors forma. Įgaudami naujų žinių ir pasisėmę naujų inspiracijų galime dalintis jomis su Lietuvos klausytojais ir šiuolaikinės muzikos entuziastais.
Lora: norėjome erdvės, kurioje galėtume ilgą laiką betarpiškai dirbti kartu su geriausiais muzikais. Taip pat neskubėdami ir dirbtuvių principu paruošti naujas premjeras, tiesiogiai repeticijų erdvėje komunikuoti su kompozitoriais, kartu dirbti prie partitūros. Labai gražus ir atsakingas procesas, kuris kažkaip kitaip atidaro garsą ir supratimą kodėl ir apie ką yra muzika, kurią groji.
– Kuo šiuo metu gyvenate? Kokie projektai laukia ateityje?
Arnas: Praėję metai buvo labai neįprasti mūsų veikloje. Lora metus laiko rezidavo JAV organizacijoje „Bang on a Can“ tad visas kūrybinis darbas vyko nuotoliu. Per tą laiką dirbome prie naujų albumų ir prie naujų projektų realizavimo, taip pat turėjome kelis koncertus Valstijose.
Šiuo metu gyvename metų įdarbio įkarštyje. Naujos tarptautinės rezidencijos organizavimas ir naujos programos „Hyphen“ pristatymas. Trejų albumų įrašai ir leidyba, tarptautiniai festivaliai Lietuvoje ir užsienyje bei ankstesnių bet vertų dėmesio projektų sklaida.
Nesinori užbėgti už akių ir pristatinėti naujus užmojus, tačiau tikimės toliau vystyti jau pradėtą tarptautinę rezidenciją „In Between Silence“ ir į Lietuvą atsivežti dar daugiau ryškių, aktyvių ir įdomių asmenybių.
Taip pat jau po metų su „Twenty Fingers Duo“ švęsime dešimtmetį, tad pažadame dar daugiau intriguojančių ir žadinančių projektų. Per pastaruosius metus nemažai svajonių virto tikslais o tikslai pasiekimais. Labiausiai norime nesustot augę, stebinti save ir aplinkinius.
Daugiau apie festivalį ir pilna programa: www.isarti.lt.
