Kaunas turi du įspūdingus titulus – vietą UNESCO pasaulio Kultūros paveldo sąraše ir Kaunas UNESCO Dizaino miestas vardą. Kodėl svarbu išnaudoti dizaino sritį miesto plėtrai ir kaip į šį procesą galėtų įsitraukti Kauno kūrėjai ir gyventojai? Pokalbis su asociacijos „Kauno dizaino tinklas“ vadove, meno tyrėja dr. Jūrate Tutlyte.
– Kuo skiriasi šie Kaunui suteikti titulai?
Jie atspindi du visiškai skirtingus miesto aspektus. Kauno tarpukario modernizmo paveldo statusas kalba apie architektūrą, istoriją ir išskirtinę Kauno kultūrinę vertę – tai titulas, skirtas saugoti ir puoselėti. Tuo tarpu UNESCO Dizaino miesto vardas kalba apie kūrybingumą, inovacijas ir dizaino naudojimą miesto ateičiai kurti. Vienas titulas saugo mūsų praeitį, o kitas įgalina formuoti ateitį. Šie du sluoksniai nesikerta – priešingai, jie kuria labai stiprų miesto tapatybės pagrindą. Tačiau visuomenėje jie žinomi nevienodai.
– Kokios, jūsų manymu, šio skirtumo priežastys?
Kauno tarpukario modernizmo paveldas yra lengvai atpažįstamas, tiesiogiai matomas mieste: tai konkretūs pastatai, urbanistinės struktūros, muziejai, edukacijos, net šių metų miesto eglutė papuošta Art Deco stiliumi. Apie jį ilgai ir nuosekliai buvo komunikuojama nacionaliniu lygiu.
O UNESCO Dizaino miesto vardas – labiau „nematerialus“, nepažymėtas vienoje vietoje. Jis kalba apie kūrybinę miesto ekosistemą ir dizaino kultūrą, apie inovacijų kultūrą. Tai gyvas, procesinis, kasdienio miesto gyvenimo kokybėje atsispindintis statusas, o ne vienkartinis objektas ar pastatas. Kadangi šiai temai trūko kryptingo atstovavimo, nuoseklios komunikacijos ir ryškių projektų, ji natūraliai liko mažiau matoma. Tačiau tai nereiškia, kad Kaunas nėra vertas Dizaino vardo: abu UNESCO titulai tik papildo vienas kitą ir drauge gali būti kryptingai pasitelkiami stiprinant Kauno tapatybės ašį.
– Kaip dizaino sritis susijusi su Kauno modernizmo paveldu?
Dizainas šiandien yra vienas svarbiausių įrankių, padedančių paveldą paversti aktualiu, suprantamu ir įdomiu. Dizaineriai sukuria būdus, kaip modernizmo istoriją galima ne tik pamatyti, bet ir patirti – per vizualinius pasakojimus, miesto ženklinimą, interaktyvius maršrutus, edukacines veiklas, objektus ar paslaugų dizainą. Dizainas gali tapti tarpininku tarp istorijos ir šiuolaikinio žmogaus. Jis leidžia paveldui „kalbėti“ šiuolaikine kalba ir gyventi mieste ne kaip muziejinei ekspozicijai, o kaip gyvam, įtraukiančiam kultūros sluoksniui.
– Su kokiais iššūkiais šiandien susiduria Kauno dizaino bendruomenė?
Ko gero didžiausia problema – fragmentacija. Mieste yra daug talentingų dizainerių, mokslininkų ir iniciatyvų, tačiau trūksta vienijančio tinklo ar tarpusavio koordinacijos. Taip pat vis dar gajus siauras dizaino supratimas – jis dažnai siejamas tik su estetika, nors iš tiesų dizainas yra ir strateginis mąstymas, ir sisteminis požiūris į miesto gyvenimą. Dar vienas iššūkis — neįvertintas dizaino vaidmuo viešųjų paslaugų kūrime. Dizainas gali padėti spręsti labai įvairias problemas, tačiau tam reikia, kad dizaino specialistai būtų įtraukiami ankstyvajame sprendimų etape. Ir žinoma, Kaunas turi turtingą dizaino istoriją, kuri vis dar nėra pakankamai išryškinta ar integruota į platesnį miesto pasakojimą.
– Kaip miesto gyventojai galėtų prisidėti prie Kauno dizaino istorijos kūrimo ir ateities formavimo?
Šiandien matome, kaip Lietuvoje stiprėja pilietiniai judėjimai ir kaip ryškiai atsiskleidžia vietos bendruomenių balsas. Tai puikiai parodo, kad tiek šalies, tiek miestų ateitis nėra vien institucijų sprendimų rezultatas – ji priklauso ir nuo žmonių, kurie tuose miestuose gyvena. Dizainas šiuo požiūriu nėra išimtis. Kiekvienas gyventojas savo pastebėjimais, patirtimis ir idėjomis prisideda prie to, kaip miestas atrodo, kaip jis veikia ir kokias vertybes atspindi.
Gruodžio 10 d. organizuojamose dirbtuvėse kviesime visus norinčius tyrinėti 2×UNESCO Kauno potencialą: kartu aiškinsimės, kaip modernizmo paveldas ir UNESCO Dizaino miesto statusas gali tapti šiuolaikinės miesto tapatybės pagrindu, sustiprinti kūrybinę ekosistemą ir sukurti realią, apčiuopiamą naudą miestiečiams bei miesto svečiams.
Labai laukiame kultūros, istorijos, švietimo, politikos sričių atstovų, kūrėjų, pedagogų, tyrėjų ir aktyvių miestiečių įsitraukimo. Miesto tapatybės klausimai neturėtų būti palikti vien menininkams ar valdininkams. Miesto įvaizdis ir kasdienybė kuriami bendruomeniškai — todėl svarbus kiekvieno indėlis, kiekviena patirtis ir kiekvienas balsas.
– Kokią matote Kauno dizaino ateitį?
Miestą, kuriame dizaino svarba aiški kiekvienam – institucijoms, kūrėjams ir patiems miestiečiams. Gero dizaino dažnai nematome, nes jis tiesiog sklandžiai veikia, o daugiausia iššūkių sukelia tie sprendimai, kurie žmonėms netinka ar kelia nepatogumą. Tai dažniausiai yra ženklas, kad miesto vystytojai nepakankamai įvertino ir nesuderino skirtingų pusių interesų.
Kauno tapatybė susideda iš daugybės sluoksnių – nuo architektūros objektų iki istorinių atminties ženklų, kalbos ir emocinio ryšio su miestu. Jei kryptingai naudosime dizainą visiems šiems sluoksniams suprasti ir stiprinti, UNESCO Dizaino miesto titulas gali tapti ne tik formaliu įvertinimu, bet ir realia Kauno tapatybės dalimi tiek vietos gyventojams, tiek tarptautinei publikai.
Trumpai tariant, Kauno dizaino ateitį matau kaip miestą, kuris pats save kuria – išmintingai, demokratiškai ir drąsiai.
2xUNESCO Kaunas | save kuriančio miesto dirbtuvės
Data: gruodžio 10 d., 16–20 val.
Vieta: VDU, Donelaičio g. 52, 203 auditorija, Kaunas.
Registracija į dirbtuves vyksta čia.
Daugiau informacijos rasite čia.
Organizatoriai: Asociacija „Kauno Dizaino tinklas“
Projekto partneriai: KTU Dizaino centras, DesignLibrary Kaunas, VDU Menų fakultetas, LAS Kauno skyrius, Desigregio Kortrijk
Projektą iš dalies finansuoja: Iniciatyvos Kaunui
