Žurnalų archyvas

Dienos sukaktis: kodėl Naujalio knygynas nesulaukė 10-mečio?

29 sausio, 2025, Parengta pagal VDKM inf. | Naujienos

Lygiai prieš 120 metų, 1905 m. sausio 29 d. Kaune, dab. Rotušės a. 27, pradėjo veikti pirmasis legalus lietuviškas knygynas. Jį įsteigė kompozitorius Juozas Naujalis (1869-1934). Pasibaigus keturiasdešimt metų trukusiam spaudos draudimui, valdžios įstaigos gavo keletą prašymų steigti knygynus. Tarp pirmųjų steigėjų buvo žymūs visuomenės veikėjai: Povilas Višinskis (1875-1906), Povilas Vileišis (1851-1926), Šlapelių šeima ir kiti.

J. Naujalio knygynas veikė pažymėtame pastate. 1920 m. Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių nuotrauka

Lietuviškų knygynų savininkai buvo įvairių profesijų ir socialinės padėties žmonės, dažnai žinomi visuomenės, kultūros ir meno veikėjai. Pavyzdžiui, „Vilniaus žinių“ knygyno ir spaustuvės finansavimo reikalus tvarkė P. Vileišio žmona Alina (1866-1930). O J. Naujalio knygyne prekiavo kompozitoriaus žmona Monika (1873-1959).

J. Naujalio knygyne rinkdavosi lietuvių inteligentai, kurie čia svarstė visuomenės, švietimo ir kitus gyvenimo klausimus. Buvo prekiaujama knygomis, periodika, gaidomis, muzikos literatūra. Prekės buvo įsigyjamos iš Vokietijos, Prancūzijos, taip pat iš Vilniaus, Seinų, Tilžės ir kitų vietų leidėjų. 1908 m. knygyne buvo daugiau kaip 1100 pavadinimų spaudinių, 1911 m. – apie 1400. Laikraščius gatvėse platino Naujalių samdyti pardavinėtojai.

Kompozitorius Juozas Naujalis apie 1912 m. Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių nuotrauka

1909-1911 m. pastebimas lietuviškų knygynų nuosmukis. Tai lėmė bendras prislėgtumo jausmas ir visuomenės nuovargis, ypač po naujų carinių suvaržymų, kurie buvo sukelti 1905-1907 m. revoliucinių įvykių. Dėl įvairių priežasčių užsidarė net žymesni knygynai, tarp jų ir J. Naujalio knygynas.

Kalbos sklido, kad knygynas daugiausiai veikė iš idėjos, o komerciškai nebuvo sėkmingas. Kiti manė, kad žmonės jame nebesilankydavo dėl aukštų kainų, negebėjimo atliepti skaitytojų poreikių ir nuolaidų netaikymo lojaliems klientams. Skirtingi šaltiniai nurodo skirtingas knygyno uždarymo datas – tarp 1910 ir 1912 m. Taip pat varijuoja informacija, kada tose pačiose patalpose savo knygyną atidarė leidėjas Antanas Petronis (1887-1941). 

Jau beveik tris dešimtmečius adresu Rotušės a. 27 veikia galerija „Meno parkas“, jos patalpos priklauso Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriui. 

Galerijos „Meno parkas“ nuotr.