Kauno paveikslų galerijoje, K. Donelaičio g. 16, gruodžio 22 d., ketvirtadienį, 17 val. vyks net trijų naujų parodų atidarymai.
Pirmiausia – dėmesys Jonui Mekui, gimusiam per kūčias, taigi 2022 m. minime Jono Meko šimtmetį. Šį laikotarpį teisėtai galime pavadinti Meko amžiumi. Jis ne tik užfiksavo svarbiausius istorinius įvykius – gyvenimą perkeltųjų asmenų stovykloje, avangardinio kino ištakas pokario Niujorke, Lietuvos laisvės kelią ir Sovietų Sąjungos žlugimą, bet ir sukūrė savitą žiūros būdą. Dienoraštinis Meko kalbėjimas – eilėmis ir kino kamera – tapo unikaliu formatu, kurio stilistika veikė jo draugus filmininkus ir kitus menininkus. O koks buvo Mekas kitapus kameros? Kaip jį matė kolegos ir mokiniai?
Bičiuliai ir kiti smalsuoliai įvairiomis aplinkybėmis ne kartą fiksavo Joną Meką savo dienoraščiuose videokamera ar fotoaparatu. Audiovizualinę instaliaciją „Jonas Mekas iš arčiau ir iš toliau“ (kuratorius Gintaras Sodeika) sudaro skirtingi, bet itin asmeniški menininko bičiulių bei Lietuvos kino studijos video ir kino dienoraščių fragmentai.
„Vieno laiško istorija“ (kuratorė Eglė Komkaitė-Baltušnikienė) – paroda apie gerumą ir pagalbą. Ši istorija kviečia pažvelgti į vieno žmogaus galimybes ir suvokti, kiek galime padaryti ir kiek tai reikš ateityje. Parodoje pristatomas puikų meno mecenatystės pavyzdys ir, pasitelkiant fluxus pašto meno idėją, skatinama kiekvieną lankytoją patikėti gerumo galia – parašyti ir išsiųsti bent vieną gerumo laišką.
1999 m. vasario 16 d. tuometinio Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktoriaus Osvaldo Daugelio iniciatyva Kauno paveikslų galerijoje atidarytas Jurgio Mačiūno fluxus kabinetas. Įrengus kabinetą sumanyta akcija kreiptis į Jurgio Mačiūno draugus ir bendražygius dėl pagalbos rengiant fluxus meno pašto akciją, skirtą J. Mačiūno kabinetui Kaune. Jonui Mekui buvo išsiųstas prašymas pagelbėti ieškant menininkų adresų. Filmininkas į šį kreipimąsi atsakė ne tik pasidalydamas kontaktais, bet ir atsiųsdamas krūvą savo laiško kopijų su raginimu paremti J. Mačiūno kabinetą, kurias pasiūlė platinti kartu su muziejaus paruoštais atvirlaiškiais. Kartu su menininkų pagamintais atvirlaiškiais, parsiųstais atgal į muziejų, atkeliavo ir įvairiausių eksponatų fluxus kabinetui. Jono Meko pradėta tradicija remti „Čiurlionio muziejų ir Mačiūno miestą“ tęsiasi ir iki šios dienos. Muziejaus rėmėjų ir labdarių dėka kolekcijos pildosi ir šiandien.
Trečioji nauja paroda – „Saldžių svajonių fondas“ („Sweet Dreams Foundation“). Vykstant karui Ukrainoje kuratorė Lesia Kulchynska pakvietė menininkus savo kūriniais atskleisti dabartinę neapibrėžtumo būseną. Paroda liepos 16 d. – spalio 16 d. buvo eksponuojama Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonijoje. Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, išreikšdamas paramą Ukrainai ir jos menininkams, perkėlė parodą iš Nidos meno kolonijos ir pritaikė prie Kauno paveikslų galerijos erdvių. Jos dalyviai Yana Bachynska, Dasha Chechushkova, Fattucchiere (Marta Margnetti & Giada Olivotto), Agnė Juodvalkytė, Borys Kashapov, Mila Kostiana, Natasha Kushnir, Zoya Laktionova, Marta Margnetti, Daniela Palimariu, Christian Raduta, Kseniia Shcherbakova, Anna Sorokovaya pristato videomeno, tapybos, tarpdisciplininio meno, keramikos, skulptūros ir kt. žanrų kūrinius.
