Kaune turime skverų, parkų ir net miško mieste – užsimiršti tarp medžių, pasimėgauti gamtos gerapija tikrai įmanoma, nors miesto gaudesį visiškai ignoruoti gali būti sunku. Bet šįkart ne apie gamtos masyvus, o apie „solistus“, jau įrašytus į miesto istoriją. Gal ir jūsų kieme ar gatvėje auga ypatingas medis, turintis legendą ar net vardą? Būtų įdomu išgirsti ir tęsti šį sąrašą, į kurį pasistengėme įtraukti įdomius medžius iš kuo įvairesnių Kauno ir jo apylinkių vietų.
Laisvės alėjos liepos
Tik parašiau „solistai“ ir iškart pats sau prieštarauju. Bet neįtraukti į tokį topą žmogaus suformuoto medžių masyvo, kuris skaičiuoja jau daugiau nei 150 metų, būtų nepadoru. Taip, liepos miesto centro ašyje radosi ją suformavus, XIX a. viduryje, kai Kaunas tapo gubernijos centru. Kaip bevadintas šis prospektas, bulvaras, alėja, be medžių ji neįsivaizduojama. Tiesa, pastaraisiais metais dalis liepų itin prastos būklės – tai lemia mechaniškai pažeistos jų šaknys, o ir klimato kaita. Bet… Laisvės alėjos liepos įamžintos meno kūrinyje – šviesos instaliaciją „Liepa“ sukūrė Kotryna Čalkaitė. „Liepą“ apžiūrėsite Laisvės al. atkarpoje už Soboro.
Vaižganto ir Vydūno ąžuolas
1920 m. gegužės 15 d. įvyko Miesto teatre posėdžiavusio Steigiamojo Seimo atidarymo šventė. Iškilmių proga Pelėdų kalno viršūnėje prezidentas Antanas Smetona su bendraminčiais pasodino 5 ąžuolus… o Juozas Tumas-Vaižgantas ir Vydūnas iškrėtė alternatyvą ir ąžuolą pasodino Vienybės aikštėje – jį rasite greta dabartinio VDU rektorato.
Antano Šabaniausko gluosnis
Dar vienas įdomus medis toje pačioje aikštėje – gluosnis, pasodintas estrados legendos Antano Šabaniausko atminimui. SBA grupės įmonės darbuotojas Benediktas Balčiūnas „Kauno dienos“ žurnalistei Editai Šileikei pasakojo, kad iki rekonstrukcijos aikštėje augo legendomis apipintas medis: „Kiek žinoma, jis mėgo gamtą, tačiau neaišku, ar jis pats sodino, ar tas gluosnis buvo pasodintas jo garbei.“ Senojo gluosnio nebeliko, bet kaunietis jį kertant atsipjovė šakelių, kurios išleido šaknis, o viena išaugo į naują medelį, kuris pasodintas rekonstruotoje aikštėje.
Petrašiūnų ąžuolas
Keliaujant R. Kalantos gatve, maždaug ties 64-uoju numeriu pažymėtu namu, nepavyks nepastebėti seno ąžuolo. Jam – jau per 400 metų… Kadaise piligrimai, eidami į Pažaislio vienuolyno bažnyčią, sustodavo prie šio ąžuolo pasimelsti. Tai liudija medyje esanti koplytėlė – tiesa, ją sovietai bandė sunaikinti, bet koplytėlė atidžių praeivių žvilgsnį traukia ir šiandien. Sako, pasimeldus čia gali pasisekti egzaminuose, darbuose, gal ir tiesiog gyvenime?
Senoji Kauno obelis
Vienintelė saugoma obelis Lietuvoje turi net savo vardo gatvę. Šiokia tokia incepcija – šį gamtos paminklą rasite privačioje (tad prašome elgtis mandagiai) sodyboje, kurios adresas – Senosios Obels g. 18. Pasakojama, kad po ja palaidotas Napoleono armijos kareivis. „Vikipedija“ taip pat rašo, kad buvusiame Kazliškių kaime šios sodybos šeimininkai 1960 m. ketino nupjauti šalia augusią ir statyti sandėliuką trukdžiusią seną obelį. Vienai iš negausių vietinių gyventojų prasitarus, kad obelis mena čia gyvenusį jos prosenelį, šeimininkai nutarė medį išsaugoti. Tais pačiais metais į sodybą atvažiavę gamtosaugininkai ant akmens šalia obels pritvirtino metalinę lentelę su įrašu, kad senoji obelis – gamtos paminklas, kuriam tuomet buvo apie 300 metų.
Obelynės eglė
„Aukščiausia gyva Kalėdų eglė Lietuvoje“, – taip mums šį medį pristatė atsitiktinai Obelynės sodyboje sutiktas Kauno rajono muziejaus (T. Ivanausko sodyba pavaldi šiai institucijai) vadovas Zigmas Kalesinskas. Iniciatyvus vyras taip pat papasakojo, kad ši eglė įžiebiama kasmet per Kūčias, vėlų vakarą, po mišių, miestams ir gamtai nurimus. Niekada niekur iš namų nevykote per Kūčias? Gal šiemet bus pirmas kartas?
Liepa motinėlė
Sveiki atvykę į Braziūkų kaimą! Pasakojama, jog prie šio medžio rinkdavosi 1863 m. sukilimo dalyviai. Vienos seniausių liepų Lietuvoje aukštis – 26 m, o kamieno apimtis storiausioje vietoje – net 8,4 m, jai per 300 metų.
Karpio tuopa
Apie Igną Karpį, dvarininką-romantiką, legendų daugiau nei faktų, bet taip tik įdomiau. Manoma, kad Kauno rajone esančiose Paštuvos kapinėse – jo kapas. O pačiame kaimelyje – tuopa, žyminti nelaimingą Karpio meilę. Pamilęs paprastą lietuvaitę Martą, Karpis užrūstino savo seserį, ir ta, broliui išvykus, merginą nuplakė rykštėmis. Karpis grįžęs susisielojo ir rykštes smeigė į žemę… Iš vienos jų išaugusi tuopa tapo legendos kūnu.
Dvikamienis ąžuolas
…ir dar viena, šįsyk jau paskutinė stotelė Kauno rajone, kuris maždaug ties čia ir baigiasi. Šis medis ypatingas Lietuvos istorijai – juk Babtų apylinkėse spaudos draudimo metais buvo slapta gabenamos ir platinamos lietuviškos knygos. Prie dvikamienio ąžuolo, stūksančio netoli Nevėžio upės ir šiandien skaičiuojančio jau per 300 metų, intelektualinė kontrabanda ir buvo slepiama.
P. S. Daugiau įdomių gamtos objektų rasite „Kaunas IN“ išleistame žemėlapyje „Žalias miestas“ ar tiesiog išsiruošę į ilgą pasivaikščiojimą.
