Baigėsi šeštoji „Kauno literatūros savaitė“, gegužės 4–10 d. kvietusi į susitikimus su ryškiais Lietuvos ir užsienio autoriais, diskusijas, literatūros ir kino dialogus, knygų mugę bei kitus renginius.
Šiemet festivalis pasitiko lankytojus su svarbiomis naujovėmis – pirmą kartą prieš rašytojų pokalbius ir skaitymus surengta filmų pratarmė, o dalis festivalio renginių tapo mokami. Organizatorių teigimu, abu sprendimai pasiteisino: renginių lankomumas, lyginant su 2025 m., išaugo, o 10 proc. pajamų už bilietus buvo skirta Lietuvos rašytojų sąjungos literatūros fondui, remiančiam Ukrainą.
Šių metų festivalyje dalyvavo autoriai net iš 9 šalių – nuo Vokietijos, Italijos, Šveicarijos, Slovėnijos ir Jungtinės Karalystės iki Ukrainos bei Sakartvelo. Programą šiemet papildė ir kinas – „Romuvoje“ žiūrovai galėjo pamatyti pagal festivalio dalyvių kūrinius sukurtus filmus „Vaikų traukinys“, „Kruzas“ ir „Žiema Sokče“.
Pasak „Kauno literatūros savaitės“ vadovės, VDU profesorės Rūtos Eidukevičienės, šių metų festivalis organizatoriams buvo itin svarbus dėl naujovių išbandymo. Jos teigimu, renginys pranoko lūkesčius.
„Festivalis praėjo labai sėkmingai – pasiūlėme stiprią programą, lankytojai gausiai įsitraukė. Žinoma, prieš startą buvo nuogąstavimų dėl naujienos – bilietų į kai kuriuos renginius. Vis dėlto net ir intelektualinio plano renginiuose publika lankėsi gausiau nei ankstesniais metais. Džiaugiamės ir tuo, kad itin pasiteisino filmų programa: pirmųjų metų eksperimentas prasmingai papildė literatūrinę festivalio dalį ir į seansus sutraukė beveik 300 žmonių“, – sako R. Eidukevičienė.
Šiemet dalis pajamų už bilietus bus skirta Lietuvos rašytojų sąjungos literatūros fondui, remiančiam Ukrainą. Festivalio vadovė pabrėžia, kad tai – ne simbolinis gestas, o sąmoningas solidarumo veiksmas.
„Karas Ukrainoje nesibaigia, todėl labai svarbu, kad parama Ukrainai taip pat nesustotų. Lietuvos literatūros bendruomenė nuo pat plataus masto invazijos pradžios padeda Ukrainos kūrėjams ir kultūros žmonėms. Džiaugiamės, kad šiemet prie to prisidės ir „Kauno literatūros savaitė“, – teigia R. Eidukevičienė.
Organizatoriai akcentuoja, kad lankytojai gyrė ne tik turtingą programą, bet ir pačių renginių – jų moderavimo bei vertimo – kokybę. Šių metų susitikimus vedė Rytis Zemkauskas, Jūratė Žuolytė, Kotryna Lingienė, Jurgita Staniškytė, Edgaras Klivis, Toma Gudelytė, Eglė Frank, Eglė Mikulskaitė, Juta Kiudė, Akvilė Rėklaitytė ir kiti.
„Mums svarbu, kad rašytojas skaitytų savo kūrinį originalo kalba, kad klausytojai ne tik pajustų kūrėjo stilių, bet ir kiekvienos kalbos savitumą, kuris, mūsų įsitikinimu, yra didelė vertybė. Kartu norime, kad visi susitikimai būtų prieinami lietuvių auditorijai, todėl vertėjų ir moderatorių indėlis čia yra kertinis“, – sako festivalio meno vadovas, rašytojas Laurynas Katkus.
Literatūra, kinas, diskusijos ir Kauno balsai
Ryškiausiu festivalio akcentu kaip ir kasmet tapo susitikimai su pasaulio autoriais. Lutzas Seileris pristatė romaną „Stern 111“, pirmą kartą Baltijos šalyse apsilankiusi Viola Ardone kalbėjo apie naujausią knygą „Didis stebuklas“, Nana Ekvtimishvili – apie tarptautinei Bookerio premijai nominuotą „Kriaušių lauką“, Alešas Štegeris – apie distopinį romaną „Neverendas“, pirmąją knygą būdama šešiasdešimties išleidusi Sally Page – apie bestseleriais tapusius romanus „Istorijų sergėtoja“ ir „Naujų pradžių knyga“, o Elisa Shua Dusapin dalyvavo net keliuose skaitymuose Kaune ir Kaišiadoryse.
„Buvo smagu iš svečių išgirsti ne tik gerus atsiliepimus apie renginius, bet ir pageidavimus grįžti į Lietuvą ir paviešėti čia ilgesnį laiką. Dar viena gera žinia – festivalio metu keli mūsų svečiai susitarė dėl naujų knygų lietuviškai leidimo.
Kita vertus, mūsų tikslas – ne tik supažindinti publiką su šiuolaikiniais autoriais, bet ir megzti dialogą tarp pasaulio ir lietuvių literatų. Todėl šiemet „Duetų“ skaitymuose Ieva Marija Sokolovaitė ir E. S. Dusapin kalbėjosi apie pirmuosius savo romanus, kupinus neįtikėtinų paralelių. Tuo pat metu Tado Zaronskio poezija įsiliejo į daugiakalbę „Naktinę kavinę“, – sako festivalio meno vadovas.
Literatūros šventėje dalyvavo ir daugiau lietuvių rašytojų: atidarymo vakare susitikta su Kaune seniai viešėjusiu Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu Valdu Papieviu, o tradiciniame renginyje „Išeiviai ir namiškiai“ apie Kauną, kūrybą ir tapatybę kalbėjosi Darius Žiūra ir Gintautas Mažeikis.
Pirmą kartą surengtame pokalbyje „Lietuvos intelektualų dirbtuvėse“ diskutuota apie eseistikos ir humanitarinės raštijos padėtį.
„Naujuose vėjuose“ savo sumanymais ir šmaikščiomis istorijomis šįkart dalinosi naujų kultūros žurnalų redaktoriai.
Vienu iš šių metų festivalio leitmotyvų galima laikyti literatūros ir kitų meno formų sąsajas. Didelio jaunimo susidomėjimo susilaukusioje diskusijoje „Literatūra ir kinas“ buvo kalbama apie intensyvėjantį literatūros ir audiovizualinių menų ryšį. Penktadienio vakare rašytoja Viola Ardone atliko specialiai festivaliui paruoštą gimtojo Neapolio dainų programą, sutiktą ovacijomis, o „Naktinėje kavinėje“, kurioje svečiavosi „Paribio“ fondo legendinė „Cafe Europa“, eilėraščių skaitymą lydėjo improvizuotas džiazo pianisto Tomo Kutavičiaus akompanimentas.
„Kauno literatūros savaitė“ išlieka ne tik tarptautinių susitikimų, bet ir miesto literatūrinės bendruomenės platforma. „Atviras mikrafas“ vėl gaudė dalyvių balsus, o publikos išrinktieji buvo apdovanoti kultūringais prizais. Dėl vėsaus oro VDU Didžiosios salės fojė įsikūrusioje „Knygų laisvėje“ rinkosi nepriklausomi leidėjai ir bukinistai, vyko „Tylieji skaitymai“, savo kūryba dalijosi „Poetų pievelės“ nariai ir net kelias valandas truko Czeslavo Miloszo romano „Isos slėnis“ bendruomeninis skaitymas, surengtas 115-osioms rašytojo gimimo metinėms paminėti.
Šių metų festivalis baigėsi, bet sezonas tęsiasi. Negalėjusius dalyvauti organizatoriai kviečia užsukti į „Literatūros savaitės klubą“ Maironio muziejuje, taip pat paklausyti internetinėse platformose visada prieinamos „Kauno literatūros savaitės“ tinklalaidės. Rengėjai jau planuoja kitų metų festivalį ir kviečia pasižymėti jo datą – gegužės 12–16 d.
„Kauno literatūros savaitės“ organizatoriai – Vytauto Didžiojo universitetas ir Kauno literatūros biuras.
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Kauno miesto savivaldybė.
