Pirmosios Lietuvoje senovės Egipto studijos „Dendera“, veikiančios Kaune, įkūrėja Sandra Veprauskienė senosiomis Egipto civilizacijomis susižavėjo dar paauglystėje, būdama 13 metų. „Gerai atsimenu momentą, kuomet skaitydama nedidelę knygelę apie pasaulio mitologiją, joje pirmąkart aptikau ir senovės egiptiečių dievus. Tos keistos ir kitoniškos zoomorfinės būtybės gyvūnų galvomis paliko neišdildomą ir vis dar besitęsiantį įspūdį“.
Ši ankstyva patirtis buvo impulsas pasirinkti profesiją. S. Veprauskienė yra Egipto archeologė, profesionali Tarptautinės egiptologų asociacijos narė. Egiptologijos išsilavinimą įgijo 2012 metais Liverpulio universitete Anglijoje, vėliau žinias gilino studijose Nyderlanduose Leideno universitete.
„Vis dar esu užburta ir gėriuosi senovės egiptiečių pasaulėjauta, monumentaliąja architektūra, skulptūra, kasdieniniais papročiais, išminties tekstais“, – sako lietuvė Egipto archeologė. Tuo galėjo įsitikinti ir Kūrybos ir užimtumo namuose „Stuba“ ( Zapyškis, Kauno raj.) paskaitos „Moteris senovės egiptiečių išminties tekstuose“ dalyviai. S. Veprauskienė apžvelgė senovės egiptiečių II tūkst. pr.m.e. išminties tekstuose aptinkamus moters vaizdinius, įstabiai tardama senosios civilizacijos rašmenų garsus, komentuodama jų vertimą į lietuvių kalbą ir atsakydama į dalyvių klausimus. Egiptietišką nuotaiką taip pat kūrė „Stuboje“ eksponuojama dailininkės Irenos Petravičienės tapybos ant šilko paroda „Įspūdžiai iš Egipto“.
Dar daug liko nepaklausta, tad po paskaitos tęsiame pokalbį su egiptologe Sandra Veprauskiene.
Egipto archeologiją studijavote keliuose universitetuose – Liverpulio ir Leideno. Studijų metu teko dalyvauti archeologiniuose tyrinėjimuose Egipte?
Man baigus egiptologijos magistro studijas Leideno universitete, buvo didelis džiaugsmas ir netgi garbė dalyvauti jungtiniuose Leideno ir Turino archeologiniuose tyrimuose Sakaros nekropolyje. 2022 metų spalį prisijungiau prie gausios tarpdisciplininės komandos. Jos pagrindinis tyrimų objektas buvo naujai atrastas Ramezidų laikotarpiu datuojamas valdininko Panehsy kapas.
Kartu su kolege Lauren buvome atsakingos už vadinamuosius „mažuosius radinius“, tokius, kaip amuletai, šabti statulėlės ar papuošalų detalės. Atlikome jų inventorizaciją ir pirminę analizę. Iš tiesų neįtikėtinas yra jausmas dirbti su profesionalia komanda ir netgi įsikurti „ofisą“ garsiojo Tutanchamono iždininko Majos kapo vidiniame kieme!
Deja, pasidalinti detalesne archeologinių tyrinėjimų vaizdine medžiaga neturiu galimybės. Egipte galioja griežtos taisyklės dėl jų viešinimo, procesas vietos institucijų yra stebimas. Jis atlaisvėja tik pilnai paskelbus visas ataskaitas, publikacijas ir kt.
Tiesa, daugiau apie mano patirtis ir įspūdžius kviečiu pasiklausyti balandžio 25 d. vyksiančiuose Marijos Gimbutienės skaitymuose Vilniuje.
Universitete mokėtės ir senosios Egipto civilizacijos kalbos. Papasakokite apie ją. Kokia ji? Ar yra išlikęs ryšys su dabartine egiptiečių kalba?
Senovės egiptiečių kalba priklauso afrazijiečių kalbų šeimai, tačiau šiandien ji yra mirusi kalba ir nebevartojama kaip šnekamoji. Remiantis išlikusiais ir dešifruotais tekstais žinome, kad senovės Egipto kalba per tūkstantmečius vystėsi veikiama įvairių įtakų iš kitų kalbų.
Egiptologai išskiria netgi penkias senosios egiptiečių kalbos raidos fazes, iš kurių vėlyviausioji yra koptų. Būtent šios kalbos lingvistiniai tyrimai ženkliausiai prisideda rekonstruojant senovės egiptiečių kalbos fonologines sistemas, gramatines struktūras bei žodyną.
Po arabų užkariavimų VII amžiuje Egipte įsivyravo arabų kalba, ji ir vartojama šiandien. Dabartinė arabų kalba neturi tiesioginio tęstinumo su senąja egiptiečių kalba, todėl, be kelių skolinių, panašumų tarp šių dviejų skirtingų kalbų nėra.
Paskaitos dalyviams suteikėte galimybę patiems pabandyti ir senovės Egipto hieroglifais papiruse užrašyti žodžius „Meilė“ ir „Išmintis“. Ką jums reiškia šie rašmenys? Kaip juos skaitote?
Senovės egiptiečiai hieroglifus vadino „dievo žodžiais“ (mdw nṯr), nes tikėjo jų dieviška kilme ir magine potencija. Tai buvo seniausia ir ilgiausiai gyvavusi rašto sistema, naudota senovės Egipte.
Priešingai nei kiek supaprastinti hieratinis ar demotinis raštai, hieroglifai naudoti išskirtinai sakraliuose kontekstuose: jais iškaldavo ar išpiešdavo šventyklų sienas, kapavietes, laidojimo ar apeiginius reikmenis, perrašydavo religinius tekstus. Anuomet tik palyginus nedidelė visuomenės dalis buvo raštinga, todėl kaskart skaitydama atnašavimų formules, užkeikimų rinkinius ar kapuose iškaltas valdininkų autobiografijas pasijaučiu itin privilegijuota – juk šie įrašai dažniausiai buvo prieinami ir suprantami tik raštininkams ir šventikams!
Gebėjimas skaityti senuosius tekstus ar jų transkripcijas įgalina užčiuopti ir geriau suprasti senovės egiptiečių pasaulėžiūrą ir ideologiją, kurių daugiasluoksniškumas atsiskleidžia per semantines figūras, tropus, žodžių morfologiją.
Analizuodama senovės egiptiečių išminties tekstuose aptinkamus moters vaizdinius, daug kartų pabrėžėte apie pagarbą moteriai, jos vertę, jos lygiateisiškumą su vyrais visuomenėje senovės Egipte. Taigi kokia ji – senovės egiptietė moteris? Ko galėtume pasimokyti iš šių senųjų civilizacijų šiandienos visuomenėje?
Išties, moterų padėtis senovės Egipte, priešingai nei senovės Graikijoje ar Romoje, buvo išskirtinai dėkinga. Egiptietės buvo veiklios, gudrios ir nepriklausomos. Kai kurios iš jų tapo įtakingomis politinėmis figūromis greta savo vyrų ar netgi valdė šalį kaip faraonės.
Moterys laisvai dalyvavo viešajame gyvenime, savarankiškai disponavo savo turtu, turėjo teisę kreiptis į teismą, o, nesulaukusios tinkamo elgesio iš vyro, inicijuoti skyrybas. Nors faktinės lyčių lygybės senovės Egipte nebuvo, moterys buvo gerbiamos ir pripažįstamos kaip neatsiejama harmoningos visuomenės dalis.
Senovės egiptiečių išminties literatūroje nuolat iškyla moters kaip stiprios žmonos, kantrios motinos ar efektyvios namų ponios vaizdinys. Moterys mėgaujasi socialinėmis laisvėmis, atsiskleidžia ir vertybiniai lūkesčiai nukreipti į moterį, jos tinkamą elgesį šeimoje ir vietos bendruomenėje. Tai buvo visuomenės socialinės ir moralinės siekiamybės.
Tuose pačiuose tekstuose yra aiškiai mokoma, kad šeimos darna ir namų gerovė vis tik priklauso nuo abiejų sutuoktinių – ir vyro, ir žmonos – indėlio. Puoselėjant namų jaukumą ir šiandien verta prisiminti egiptiečių patarimą vadovautis šeimoje tolerancijos, kantrybės ir vienas kito palaikymo vertybėmis.
Dar ne taip seniai buvote kultūrinių renginių organizatorė Akademijoje Kauno rajone, dirbote ir prie „Šiuolaikinių seniūnijų“ projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos metu, taip pat buvote Akademijos bendruomenės centro pirmininkė. Šiuo metu pilnai atsidėjote egiptologijai. Paskatino ilgesys, noras dalintis sukauptomis žiniomis apie senovės Egipto skirtingų laikmečių civilizacijos kultūrą ir paveldą, išminties tekstais? Kokie jūsų planai įprasminant šias žinias?
Darbas kultūros sektoriuje man suteikė daug gražių patirčių, pažinčių ir, be abejo, naudingų pamokų. Visa tai labai vertinu. Tačiau visuomet jutau poreikį neatitolti nuo egiptologų bendruomenės ir išlaikyti šios dinamiškos disciplinos pulsą.
Noriu organizuoti kūrybines dirbtuves, kuriose galima per kvapus, raštą, išminties tekstus ar kita prisiliesti ir patirti senąsias civilizacijas.
Paskatinta savo baigiamojo magistro darbo vadovo profesoriaus Olafo Kaperio, draugų ir artimųjų padrąsinimų, nusprendžiau vis tik leistis į savotišką nuotykį. Įkūriau studiją „Dendera“, skirtą edukacinio pobūdžio veikloms apie senovės Egipto civilizacijas. Na norisi tikėti, kad Lietuvoje yra ir daugiau žmonių, kuriems senovės Egiptas gali būti įdomus ir aktualus. Patyriminėmis, edukacinėmis veiklomis siekiu suteikti ir kitiems galimybę atrasti Nilo slėnio civilizaciją, artimiau pažinti senovės Egipto kultūrinį palikimą ir jį demistifikuoti, kažkiek praskleisti jo paslapčių šydą.
Jūsų įkurtos egiptologijos studijos „Dendera“ pavadinimas, berods, siejasi su šventykla ir vietove Egipte. Kodėl Dendera?
Tikrai taip, Dendera buvo svarbus deivės Hatoros kulto centras. Šiandien, nuvykę į šią vietovę, galite pamatyti vieną gražiausių ir geriausiai išsilaikiusių šventyklų visame Egipte. Abejingų nepalieka šventyklos sienos, dekoruotos detaliais reljefais turkio mėlynumo fone.
Manoji „Dendera“ yra simbolinė žinių saugykla. Tačiau deivė Hatora buvo siejama su muzika, šokiais ir linksmybėmis. Taip pat ir savo studijoje – ne tik paskaitomis siekiu atkurti ir perteikti senovės egiptiečių pasaulį, bet ir per įvairius menus, juslines patirtis. Noriu organizuoti kūrybines dirbtuves, kuriose galima per kvapus, raštą, išminties tekstus ar kita prisiliesti ir patirti senąsias civilizacijas.
Ar dažnai leidžiate laiką Egipte? Ką pirmiausia aplankote atvykusi į šalį? Galbūt turite savo mylimą vietą? Ir koks yra Egiptas jūsų akimis?
(Juokiasi) Egipto nebūna per daug: lankausi ten per retai! Pastaruoju metu dažniau tenka keliauti į Kairo apylinkes, pirmiausia aplankau Zamaleko salą. Čia įsikūrę ne tik svarbiausi egiptologijos tyrimų institutai, meno galerijos, bet yra ir puikūs restoranai, kurie siūlo tradicinės Egipto virtuvės šedevrus.
Kiekvienos kelionės metu būtinai nuvykstu į Sakarą. Nepabosta žavėtis Laiptuotąja Džoserio piramide, dar ir dar kartą pasivaikščioti po Senosios ir Naujosios Karalysčių valdininkų kapus, nusileisti į Serapeumą. Archeologiniai tyrimai čia vyksta nuolat. Dėl, rodos, neišsemiamų šių lobynų, kaskart sugrįžus Sakara pasitinka kiek kitokia.
Tačiau visas Egiptas yra gausus netikėtumų ir staigmenų. Toks triukšmingas, nemiegantis ir besikeičiantis, tuo pačiu keistai atpalaiduojantis ir užburiantis savo įvairove.
Norėtųsi dar tęsti pokalbį, klausti rekomendacijų, kaip atpažinti gidų ar šaltiniuose internete pateikiamus faktus apie istorinį ir kultūrinį šalies paveldą – pati neįtikėtinai greitai atskiriate faktus nuo vietos pasakojimų. Paskutinis klausimas: koks būtų jūsų vienas patarimas ar rekomendacija keliaujantiems į Egiptą?
Vienos kelionės Egiptui patirti nepakanka, nusiteikite, kad čia reikės dar sugrįžti (juokiasi). Tačiau svarbiausia neapsiriboti kurortais ir išdrįsti bent trumpam nusileisti į Nilo slėnį. Labai rekomenduoju pasižvalgyti po naujai atidarytą Didįjį Egipto muziejų Kaire, nuotykių ieškotojams – aplankyti turistams vis dar mažai žinomas oazes Vakarų dykumoje.
Ačiū už pokalbį.
