Birželio 12 dieną Kauno miesto muziejus kviečia užsukti į Kauno rotušės fojė, kur pristatys vieną iš savo rinkiniuose saugomų eksponatų – tarpukario radijo imtuvą „Philips Deutschland 456A“.
Šis įvykis skirtas artėjančiam Lietuvos radijo šimtmečiui paminėti ir taps įžanga į gruodį muziejuje atidaromą parodą apie radijo istoriją Lietuvoje ir Kaune. Data pasirinkta neatsitiktinai – būtent 1926 metų birželio 12-ąją pirmą kartą į eterį nuaidėjo žodžiai „Alio, alio – kalba Kaunas“, tapę Lietuvos radijo pradžios ženklu.
Rotušėje eksponuojamas radijo imtuvas pagamintas 1936–1937 metais. Tai vienas iš aparatų, liudijančių laikotarpį, kai radijas iš techninės naujovės virto kasdieniu reiškiniu – namų baldu, informacijos šaltiniu ir vakarų ritualu. Tarpukariu Nyderlandų bendrovė „Philips“ Lietuvoje buvo vertinama kaip modernios ir patikimos technikos gamintoja, o jos produkcija platinta ir Kaune, Laisvės alėjoje veikusioje Lietuvos „Philips“ akcinėje bendrovėje. Tokie imtuvai ženklino ne tik technologinę pažangą, bet ir naują gyvenimo ritmą – pasaulis į žmonių namus pradėjo ateiti balsu.
„Šiuo eksponatu norime parodyti, kad radijo istorija slypi ne vien archyvuose ar didžiuosiuose istoriniuose įvykiuose. Ji slypi ir daiktuose, kurie stovėjo žmonių namuose, lydėjo jų kasdienybę, kūrė bendrą klausymosi patirtį. Radijo imtuvas šiandien atrodo tylus objektas, tačiau savo laiku jis reiškė ryšį su miestu, valstybe ir pasauliu“, – sako Kauno miesto muziejaus muziejininkė ir būsimos parodos kuratorė Lina Mikalkėnaitė.
Šalia eksponuojamo radijo imtuvo lankytojai ras QR kodą, kurį nuskenavus bus galima išgirsti pirmąjį lietuviško radijo šaukinį LRT mediatekoje. Tačiau šaukinys muziejuje skambės ir gyvai – kartkartėmis Kauno rotušės erdvėse netikėtai nuaidės istorinis „Alio, alio“, trumpam sugrąžinsiantis lankytojus į laiką, kai balsas eteryje skambėjo kaip modernybės pažadas.
Gruodį Kauno miesto muziejuje atidaroma paroda pristatys 100 metų radijo istoriją Lietuvoje, ypatingą dėmesį skiriant Kaunui – miestui, kuriame prasidėjo pirmosios radijo transliacijos. Parodoje bus pasakojama apie radijo raidą nuo tarpukario iki šių dienų, atskleidžiant technologinius, kultūrinius ir socialinius šios medijos aspektus. Ekspozicijoje svarbus taps žmogaus santykis su radiju – tiek kaip klausytojo, tiek kaip kūrėjo. Lankytojai galės susipažinti su istoriniais radijo imtuvais, garso įrašais, fotografijomis, interaktyviais pasakojimais bei instaliacijomis, kviečiančiomis ne tik stebėti, bet ir klausytis. Parodos architektūroje taip pat bus pasitelkiami radijo bokštų konstrukcijas primenantys ekspoziciniai sprendimai, o lankytojų patirtys jungs istorinius pasakojimus su šiuolaikinėmis garso kultūros formomis.
