Belgų choreografo, šokėjo, trupės „Not Standing“ meno vadovo Alexanderio Vantournhouto kūryboje kūnas ir daiktas tampa vienu nedalomu dėmeniu. Naudodamas scenos menams neįprastus objektus ir atsižvelgdamas į pirminę jų funkciją, šokėjas „kuria naujus kūnus“. Per paskutinį dešimtmetį sukūręs didelio pripažinimo sulaukusias choreografijas, Alexanderis Vantournhoutas sugrįžta į tarptautinį scenos menų festivalį „ConTempo“ su vienu iš nedaugelio savo solo darbų „VanThorhout“. Pasirodymo pavadinimas ir atlikėjo pavardė panašūs ne veltui – „VanThorhout“ išties yra labai asmeniškas: jame telpa Alexanderio kūrybai dažna ryšio paieška tarp kūno ir daikto, žmogaus stiprybė, silpnybė ir net politinis pasisakymas.
– Alexanderi, tavo pasirodymus sunku priskirti vienai scenos menų kategorijai. Suburta trupė „Not Standing“ sėkmingai gyvuoja jau dešimt metų, per šį laiką sukurta net devyni pasirodymai. Taip pat neseniai laimėjai prestižinį Flandrijos „Ultimas“ apdovanojimą už nuopelnus kultūrai. Koks buvo tavo kelias iki dabartinio taško?
– Viskas prasidėjo, kai tėvai mane nuvedė į gimnastikos užsiėmimus. Vėliau lankiau įvairias šokio pamokas – pradedant baletu, baigiant breiku. Šalia to treniravausi cirko disciplinas – paauglystėje mokiausi žongliruoti ir įvaldyti „Diabolo“ žiūrėdamas VHS kasetes. Būdamas aštuoniolikos, nusprendžiau studijuoti cirką, koncentravausi į žongliravimo ir Cyro rato disciplinas. Tačiau po kelių metų stipriai susižeidžiau riešą ir teko pakeisti kryptį – taip pradėjau studijuoti šiuolaikinį šokį tarptautinėje šokio mokykloje „P. A. R. T. S“.
Trupės „Not Standing“ pasirodymuose atsiskleidžia įvairi mano sukaupta šiuolaikinio šokio, cirko ir teatro patirtis. Pradėdami kurti pasirodymą orientuojamės ne į specifinę discipliną, o į judesį. Kartais pasirodymo kūryba prasideda nuo pačio paprasčiausio judesio, pavyzdžiui, rankos paspaudimo.
– Didelė dalis pasirodymų gimsta ir nagrinėjant žmogaus ir daikto ryšį, tiesa?
– Tai mūsų pasirodymų ašis. Man įdomu nagrinėti įvairius objektus ir kaip jų funkcijos bei medžiagiškumas sąveikauja su žmogumi. Skirtingai jaučiamės sėdėdami ant medinės kėdės su medžiaginėmis dalimis, kitaip – ant metalinės, šaltos kėdės.
Viename iš mūsų spektaklių „Screws“ naudojame boulingo kamuolius. Pasirodyme nenutolstame nuo boulingo kamuolio pirminės paskirties – siūbuoti ir mesti. Renkamės neieškoti pasirinkto objekto alternatyvių panaudojimo būdų, verčiau žvelgiame kūrybiškai į pirminę objekto paskirtį ir žmogaus atliekamus judesius su tuo objektu. Toks kūrybos procesas kartais vargina – siūbuoji sau su boulingo kamuoliu ir galvoji, ką iš to galima sukurti. Pradžioje gali pasirodyti, kad nuolat kartojamas judesys yra nuobodus, veikia kaip apribojimas, tačiau tai ir išlaisvina kūrybiškumą.
– O kaip pasirenki, kokius objektus pasirodymuose naudoti?
– Visų pirma, nenaudoju cirko disciplinų objektų, nes jų buvimas scenoje žiūrovui iš karto kelia lūkesčius. Vos pamačius trapeciją, laukiama triukų ore.
Man įdomu daiktų forma ir dizainas. Kuriant pasirodymus, naudoju scenos menams neįprastus objektus ir pasitelkdamas vaizduotę žaidžiu pagal jų taisykles. Vėlgi, kalbant apie „Screws“, kurdamas šį pasirodymą atkreipiau dėmesį į paprastą dalyką: mūsų plaštaka yra lengva, dilbis kiek sunkesnis, o žastas, petys dar sunkesni. Paprastai tariant, kuo kūno dalys yra arčiau mūsų centro, tuo jos yra sunkesnės. Tokia kūno sandara yra būdinga beveik visiems gyvūnams, tačiau esama ir išimčių. Pavyzdžiui, šarvuotieji dinozaurai ankilozaurai išssiskyrė savo sunkia ir neįprastos formos uodega, skirta gintis nuo priešų. Apie tai galvojant, kilo mintis, jog laikydami boulingo kamuolį, mes tarsi sukuriame naują kūną, savotiškai jį pratęsiame. Riba tarp kūno ir daikto tampa labai plona. Pasirodymo metu daiktą ir žmogų suvokiu kaip vienį.
– Viename interviu esi sakęs, kad tavo kūnas nėra įprastas. Ką turėjai omenyje?
– Ne visai atitinku įprasto šokėjo kūno proporcijas – mano liemuo ilgas, o galūnės gana trumpos. Iš tiesų, ilgą laiką pats to nepastebėjau, tačiau pažinti savo kūną tikrai svarbu – tik taip galime pilnai išnaudoti jo potencialą. Mūsų kūnai sudėtingi, bet labai įdomūs.
– Kas dar apie žmogaus kūną tau įdomu?
– Dažnai galvoju, kur prasideda ir kur baigiasi kūno ribos. Ar kvapas yra kūno dalis? Ar esame sąmoningi, kad beveik du trečdalius mūsų kūno sudaro vanduo? Koncentruodamiesi į aplinką, dažnai pilnai nesuvokiame savo kūno, kuriame esame kasdien. Paskutiniu metu stipriai susidomėjau kūno ritmais: kaip dažnai kvėpuojame, kokiu taktu plaka širdis, kiek kartų mirksime ir nuo kiek daug faktorių visa tai priklauso.
– Kaip tavo kūrybos ir judesio filosofija atsiskleidžia performanse „VanThorhout“?
– Kurdamas šį pasirodymą rėmiausi Toru – senovės germanų ir skandinavų audros dievu, kuris yra vaizduojamas rankoje laikantis mažą kūjį. Įdomu, jog istoriškai Toras reprezentuoja jėgą, susidorojimą su grėsme, vyriškumą, tačiau rankoje esantis įrankis yra visiškai neefektyvus – tai didelis akmuo pritvirtintas prie mažos rankenos. Pasirodyme pasitelkiu istorinei reprezentacijai atvirkščią kūjį – su ilga rankena ir mažu akmeniu – taip kvestionuoju jėgos, vyriškumo reprezentaciją.
Performansas „VanThorhout“ yra vienas politiškiausių mano kūrinių. Kuriant šį pasirodymą, prasidėjo Rusijos karas prieš Ukrainą. Vakarų Europoje jaučiu didelį žmonių pasyvumą dėl to, kas vyksta kitoje Europos pusėje. Pasirodymo scena yra 360 laipsnių, kurioje sukuosi tai su kūjų, tai su didele vėliava, siekdamas perteikti grėsmės pojūtį. Žiūrovų išdėstymui ratu įtakos turėjo ir tai, jog pasirodymą kūriau pandemijos laikotarpiu. Tuo metu teatrai buvo uždaryti, tačiau turėjau galimybę pasirodymus rengti galerijose, muziejuose. Tai vienas iš retų mano solo kūrinių. Paprastai trupėje daug dėmesio skiriame kūnų tarpusavio sąveikoms, grupių ir duetų performansams, tačiau pandemijos metu tam nebuvo sąlygų.
– Dar vienas „VanThorhout“ pasirodymo išskirtinumas, lyginant su kitais „Not standing“ trupės darbais – jokio muzikinio takelio. Kas lėmė šį pasirinkimą?
– Pradžioje planavau naudoti bent šiek tiek muzikos, bet galiausiai nusprendžiau apsiriboti garsais, kuriuos skleidžia mano manipuliojami objektai. Šiame pasirodyme noriu perteikti buvimo čia ir dabar jausmą, o muzika kelia šou asociacijas.
– Žymus choreografas Jonathanas Burrowsas yra sakęs, kad tavo virtuoziškumas prikausto žiūrovų dėmesį, jie laukia, kas pasirodyme nutiks toliau. Kas tau padeda išlaikyti auditorijos susikaupimą, kai scenoje esi vienas, o fone tik minimalus garsas?
– Jis taip pat yra sakęs, kad virtuoziškumas – tai kažko darymas labai gerai. Dažnai treniruojuosi nuo aštuonių iki dešimties valandų per dieną ir pametu save laike. Man patinka kartoti tuos pačius judesius, juos tobulinti… O tobulinti visada yra ką. Tiesa, galiu ir tos pačios dainos klausytis visą dieną – man nenusibos.
– Viena iš „VanThorhout“ pasirodymo temų yra vyriškumas, o įkvėpimo sėmeisi iš mitologinio herojaus, jo jėgos ir stiprybės įvaizdžio. Kaip šiandieniniame kontekste suvoki vyriškumą? Kokį vyriškumą tau norisi perteikti pasirodyme?
– Manau, kad mes visi, nepaisant lyties, esame silpni ir pažeidžiami, bet retai kada apie tai susimąstome. Ypatingai, vyriškumas beveik niekada nėra tapatinamas su silpnumu. Man labai artima šokėjo Stevo Paxtono mintis, kad šokėjo kūnas yra kaip drobė, pasakojanti istorijas. Pasirodyme „VanThorhout“ pasakoju apie žmogaus trapumą – net ir būdamas tvirtas fiziškai, aš stipriai priklausau nuo kitų žmonių ir mane supančių objektų.
– 2021-ais metais pasirodei tarptautiniame scenos menų festivalyje „ConTempo“ su jau minėtuoju performansu „Screws“. Kas tą kartą tau labiausiai įsiminė?
– Gerai prisimenu netradicinę ir įdomią „Screws“ pasirodymo vietą – kiek apleistą industrinę erdvę. Pamatęs, kur pasirodysime, maloniai nustebau, bet dar labiau mane nustebino žiūrovų reakcijos – jiems erdvė padarė ne ką mažesnį įspūdį nei man. Atrodė, kad vieta jiems buvo visiškai nauja. Smagu, kad festivalis atveria net ir miesto gyventojams dar nematytas ar nežinomas erdves.
Rugpjūčio 5–11 d. į Kauną ir Kauno rajoną jau šeštą kartą sugrįžta festivalis „ConTempo“ ir vėl subursiantis ryškiausius Lietuvos bei užsienio scenos menų kūrėjus. 7 dienas truksiančioje programoje – daugiau nei 45 šokio, cirko bei teatro pasirodymai ir per 30 valandų scenos patirčių.
Festivalio programa ir bilietai – www.contempofestival.lt
