Žurnalų archyvas

A. Žmuidzinavičiaus sukakčiai – paroda jo namuose

3 birželio, 2021, Parodos kuratorė Jurgita Rimkutė / ČMD inf. | Naujienos

A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje (V. Putvinskio g. 64) nuo birželio 11 d. pradės veikti paroda „Antanas Žmuidzinavičius (1876–1966). Retrospektyva“, skirta dailininko 145-osioms gimimo metinėms.

Antanas Žmuidzinavičius (1876–1966) – vienas žinomiausių lietuvių tapytojų peizažistų. Dailininko kūryba neabejotinai priskiriama Lietuvos dailės aukso fondui. Su šiuo vardu susiję daug ryškių lietuvių dailės istorijos puslapių.

Meno mecenatai, privatūs asmenys mielai skolina kūrinius ne tik parodoms, bet ir nuolatinėms ekspozicijoms.

A. Žmuidzinavičius – dailininkas, visuomenininkas, pedagogas, žmogus, gyvenęs radikalių Lietuvos istorijos pasikeitimų laikotarpiu. Tai pirmosios lietuvių dailės parodos rengėjas, ilgametis Lietuvių dailės draugijos pirmininkas, šaulys, Lietuvos šaulių sąjungos vadovas, skautas, keliautojas.

Autoportretas. 1907

Tapyba A. Žmuidzinavičiaus gyvenime užėmė išskirtinę vietą. Nuo pirmųjų studentiškų darbų sukūrimo 1896 m. iki garbaus devyniasdešimties metų jubiliejaus buvo sukauptas daugiau nei dviejų tūkstančių darbų palikimas: tapyba, grafika, akvarelė, piešiniai, eskizai, etiudai. Meilė gamtai, jautrumas aplinkai nulėmė A. Žmuidzinavičiaus kaip realizmo krypties atstovo kelią. Jo sieloje glūdėjo poreikis įamžinti dvasią jaudinančius aplinkos vaizdus. Dailininkas norėjo žavėtis aplinka, būti tikru romantiku, o kartais jautriu simbolistu, galbūt tai nulėmė atviras dzūkiškas charakteris, o gal stiprus pirmojo mokytojo autoritetas. Studijos Varšuvoje lenkų istorinio žanro dailininko Voiciecho Gersono privačioje dailės studijoje tapo lemtingos. Vėliau buvimas Paryžiuje, menų sostinėje, ta juslinė prancūziška patirtis vis dėlto nesuformavo galutinio apsisprendimo eksperimentuoti naujai gimstančiose meno srovėse.

Paroda, minint A. Žmuidzinavičiaus 145-ąsias gimimo metines, surengta autentišku interjeru ir eksterjeru alsuojančiuose namuose, apie dailininko gyvenimą ir kūrybą byloja visuose muziejaus ekspozicijų aukštuose. Parodoje pristatomi visų tapybos žanrų įvairaus laikotarpio dailininko kūriniai. Atrenkant darbus svarbūs buvo keli kriterijai: greta populiariausių darbų norėta parodyti mažiau žiūrovams žinomus ar rečiau eksponuojamus ankstyvojo laikotarpio dailininko piešinius, darytus pieštuku ir anglimi. Pastarąjį dešimtmetį nemažai A. Žmuidzinavičiaus kūrinių grįžo į Lietuvą. Meno mecenatai, privatūs asmenys mielai skolina kūrinius ne tik parodoms, bet ir nuolatinėms ekspozicijoms.

Juodkrantės piramidė. 1937

Dailininko kūriniai buvo rodomi ne vienoje reikšmingoje ekspozicijoje. 2008 m. eksponuoti Nacionaliniame Kijevo dailės muziejuje parodoje „Čiurlionis ir jo amžininkai“; 2009 m. Lietuvos dailės muziejuje tarptautinėje Europos peizažui skirtoje parodoje „Gamtos ilgesys“. 2018 m. A. Žmuidzinavičiaus tapybos darbai eksponuoti Orsė muziejuje (Musee d‘Orsay) tarptautiniame projekte, skirtame Baltijos valstybių šimtmečio minėjimui, parodoje „Laukinės sielos. Baltijos šalių simbolizmo dailė“. 2019–2021 m. paroda eksponuota ir KUMU meno muziejuje Taline, Nacionalinėje dailės galerijoje Vilniuje, Latvijos nacionaliniame dailės muziejuje Rygoje. 2020 m. A. Žmuidzinavičiaus darbai ir kūryba pristatyta Ščecino nacionaliniame muziejuje Lenkijoje, tarptautinėje parodoje „Tavo regiu aš grožį. Nuo Čiurlionio iki Kairiūkščio. XX a. lietuvių dailės aukso fondas“.

Parodai kūrinius skolino: Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“, dr. Jaunius Gumbis, UAB Bikuvos prekyba, kiti privatūs kolekcininkai. Dalis tapybos darbų eksponuojama iš Žmuidzinavičių šeimos.

Raudonasis vakaras. 1923