Rugsėjo 22–26 d. Šeteniuose, Czeslawo Miloszo gimtinėje, pirmą kartą vyks Šetenių simpoziumas – penkių dienų Lietuvos, Ukrainos ir Lenkijos rašytojų, poetų, kritikų bei literatūros tyrėjų susitikimas. Pranešimai, diskusijos, skaitymai ir neformalūs pokalbiai suksis aplink klausimą, ką gali literatūra, kai istorija vėl temsta.
Simpoziumo tema – „Rašymas tamsiais laikais: Vidurio Europos literatūros šiandien“. Dalyviai kalbėsis apie tai, kaip literatūra liudija karą ir kitus istorinius lūžius, saugo atmintį, padeda kurti bendruomenę ir išlaikyti normalumo bei laisvės pojūtį.
Kartu bus žvelgiama į šiandienę Vidurio Europos literatūrų būklę – naujus autorius, kartas, tendencijas, šių literatūrų panašumus ir skirtumus.
„Kasmet rengdami Kauno literatūros savaitę pastebėjome, kad mūsų literatūros gyvenime trūksta renginių, kurie skatintų lietuvių ir pasaulio rašytojų idėjų mainus, kuriuose megztųsi profesinės pažintys ir būsimi bendri projektai. Be abejo, organizuojamos vertimo dirbtuvės, bet man rodos, kad simpoziumo su plačia ir intensyvia tarptautine programa neturėjome mažiausiai dešimtmetį.
Sumanymas praplėsti „Šetenių skaitymus“ ir pakviesti į juos Ukrainos ir Lenkijos autorius tiesiog sklandė ore. Žinoma, pirmas kartas yra pirmas kartas: ieškant partnerių, derinant organizacinius dalykus, užsitikrinant finansavimą teko įveikti nemažai sunkumų. Džiugu, kad į mūsų prašymą paremti atsiliepė ne tik institucijos, bet ir privatūs asmenys; visiems jiems esame labai dėkingi.
Dabar galiu su pasididžiavimu pasakyti, kad kelias nueitas, ir pakviesti į simpoziumą visus literatūros mėgėjus. Jiems siūlome ne tik naujus autorių tekstus, lietuviškai didžia dalimi nuskambėsiančius pirmąkart, bet ir retą progą pažvelgti į rašytojų kūrybinę ir intelektualinę virtuvę, išgirsti, kaip jie vertina mūsų literatūrų ir šalių dramatišką dabartį“, – sako Laurynas Katkus, Kauno literatūros savaitės meno vadovas.
Šeteniai pasirinkti neatsitiktinai. 2026-aisiais minimos 115-osios Czeslawo Miloszo gimimo metinės, o jo kūryba ir Vidurio Europos idėja išlieka svarbus atskaitos taškas kalbant apie atmintį, tapatybę ir sudėtingą regiono istoriją.
Simpoziumas aktualizuos poeto palikimą ir pavers jo gimtinę gyva literatūrinio dialogo vieta. Renginys taip pat papildys Kėdainių – 2026-ųjų Lietuvos kultūros sostinės – programą tarptautiniu akcentu.
Šetenių simpoziumą organizatoriai mato kaip tęstinę iniciatyvą, galinčią ir ateityje stiprinti Lietuvos, Ukrainos bei Lenkijos literatūrų ryšius.
Kai žodžiai praranda reikšmę
Viena svarbiausių simpoziumo pokalbių temų – karo poveikis kalbai, literatūrai ir visai žmogiškajai būčiai.
Lietuvoje žinomas ir mėgstamas Krzysztofas Czyzewskis, poetas ir vienas ryškiausių Lenkijos viešųjų intelektualų, kalbės apie „išlikimo poeziją“ nuo Miloszo iki Viktorijos Amelinos.
Žymus ukrainiečių rašytojas Ostapas Slyvynskis svarstys, kaip katastrofos keičia tiesos sampratą literatūroje, kuo grožinis kūrinys skiriasi nuo liudijimo ir kas yra „emocinis dokumentas“.
Poetė Kateryna Michalitsyna kalbės apie už žodžių atsiveriančią tuštumą: kaip žodžiai netenka reikšmės, ar ją dar įmanoma susigrąžinti ir kokio naujo dialogo reikia tada, kai įprastos kalbėjimo formos nebeveikia.
Poetas Marius Burokas kels klausimą, ar literatūroje įmanoma karo nuojauta ir kaip ji pasireiškia. Jis taip pat nagrinės visuomenėje augantį karo nuovargį, kalbėjimo apie karą tuštėjimą ir moralinę ribą, su kuria susiduria apie karą rašantis, tačiau tiesiogiai jo nepatiriantis autorius.
Ar literatūra vis dar gali keisti visuomenę?
Rašytojas ir filosofas Mantas Adomėnas svarstys, ar literatūra gali ginti laisvę ir demokratiją, ar laisvajam pasauliui reikia naujo didžiojo pasakojimo ir kaip istorinę atmintį paversti ne skaldančia, o vienijančia jėga.
Poetė ir literatūros tyrėja Halyna Kruk kalbės apie Rytų Europą kaip savitą, visavertę Europos tapatybės dalį, kurios Vakarų Europa dažnai nesupranta arba nepastebi. Jos pranešime atsiskleis sudėtinga paribio žmogaus tapatybė, gyva ir traumuojanti istorijos jėga bei kraštovaizdžio ir vaikystės atmintis kaip vidinės laisvės pamatas.
Eseistas Danylo Ilnytskyis į poeziją žvelgs kaip į kroniką, atminties saugyklą ir gijimo būdą. Ar dokumentavimas tėra laikina karo meto poezijos funkcija, ar jis tampa nauja jos savybe? Kaip Ukrainos literatūroje veikia totalitarizmo ir karo atmintis?
Prozininkė Sandra Bernotaitė svarstys, kiek istoriniai įvykiai lemia literatūros kūrinių netikėtą aktualumą, taip pat – ar literatūra gali padėti ugdyti vidinį atsparumą.
Išsamią simpoziumo programą galima rasti šioje nuorodoje.
Gyvas dialogas ne tik Miloszo gimtinėje
Pagrindinė simpoziumo programa Šeteniuose prasidės rugsėjo 23-iąją. Tris dienas čia bus skaitomi pranešimai, vyks diskusijos ir pokalbiai (anglų kalba). Simpoziumas – atviras publikai ir nemokamas. Norinčius jame dalyvauti kviečiame registruotis čia iki rugsėjo 13 d.
Registracijos nereikia norintiems ateiti į simpoziumo dalyvių kūrybos skaitymus Kėdainiuose, Kaune ir Krasnagrūdoje (Lenkija), kurioje išlikęs Miloszo šeimai priklausęs dvaras ir veikia fondas „Pogranicze“.
Kėdainių krašto muziejaus Daugiakultūriame centre (Paeismilgio g. 12B) skaitymai vyks rugsėjo 24 d., 18 val. Literatūrinis vakaras Kauno menininkų namuose (V. Putvinskio g. 56) vyks rugsėjo 25 d., 19 val.
Skaitymai vyks autorių gimtosiomis kalbomis su lietuviškais vertimais, o pokalbiai – angliškai su vertimu į lietuvių kalbą.
Šetenių simpoziumą rengia Kauno literatūros savaitės organizatorius Kauno literatūros biuras ir kultūrinė platforma „Resonance“ (Ukraina), Lenkijos ukrainiečių draugija, remia tarptautinis fondas „Renesansas“ (Ukraina), Kėdainių rajono savivaldybė, Vytauto Didžiojo universitetas, privatūs rėmėjai.
Partneriai: Kėdainių krašto muziejus, fondas „Pogranicze“ (Lenkija), VDU Humanitarinių mokslų fakultetas.
