Jubiliejų lapkritį Kaune – ne vienas, o kiek dešimčių metų sukanka pučiamųjų orkestrui „Ąžuolynas“, sufleruoja „ą“ kiekis straipsnio pavadinime. Itin panašiai, tik dar muzikaliau, pakrikštytas 60-ojo kolektyvo gimtadienio koncertas. „Ąąąąąąžuolissimo!“ – su kylančiu glissando į Kauno valstybinę filharmoniją lapkričio 20 d. kviečia muzikantai ir juos jau ketvirtus metus aukštyn vedantis vyr. dirigentas Giedrius Vaznys.
Plačiau apie koncerto programą – šioje nuorodoje, o dabar – šiek tiek variu tviskančios istorijos, kurią pasakoja koncertinės įstaigos „Kauno santaka“ Meno ir kultūros projektų vadovė Zita Bružaitė.
Kam kilo mintis įkurti pučiamųjų orkestrą Kaune?
XX a. 7 dešimtmetyje Lietuvoje visus buvo apėmusi tarytum kokia orkestrų manija. Vilniuje jau buvo įkurtas „Trimitas“, tad ir kitiems miestams kilo mintis turėti savus. Todėl beveik panašiu metu atsirado Kauno, Šiaulių, Panevėžio pučiamųjų instrumentų orkestrai.
Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras „Ąžuolynas“ įkurtas 1961 m. prie tuomečio Vytauto poilsio ir kultūros parko. Jau būtų sunku atsekti tikslią istoriją – nuo kurio žmogaus viskas prasidėjo. Greičiau tai buvo visuotinai gimusi mintis, tokia, kuri sklando ore ir kurią vienu metu pagauna taip pat mąstantys, tuo pačiu gyvenantys entuziastai. Žinoma, orkestras nebūtų įkurtas ir be miesto vadovų palaiminimo.
„Ąžuolynas“ ilgiau nei pusamžį Kauną lydi visuose svarbiuose įvykiuose.
Orkestro pavadinimas itin kaunietiškas – kokia jo istorija?
„Ąžuolyno“ orkestrą tikrai esame sutapatinę su jo pavadinimu. Tačiau šis atsirado ne iš karto, tik 1971 metais. Pavadinimo kilmę tikrai nesunku paaiškinti. Pagrindinė orkestro pasirodymų vieta tada juk buvo Vytauto parkas, Kauno ąžuolyno dalis. Tad galime teigti, kad Kauno muzikiniu veidu tapusio orkestro pavadinimas užgimė pačioje miesto širdyje, Ąžuolyno parke. Turime tokį autentišką, „made in Kaunas“ pavadinimą, iš kurio lengvai atpažįstamas ir orkestro gimtasis miestas.
Ar dažna amžinai jauno orkestro kadrų kaita?
„Ąžuolyne“ atlikėjų kaita nėra dažna. Tikriausiai tai lemia muzikantų susibendravimas, kolektyvo atmosfera, pagaliau – muzikinio turinio ir koncertų įvairovė. Juk pastaraisiais metais „Ąžuolynas“ realizuoja daug įdomių sumanymų: nuo pasirodymų atvirose ervėse iki ambicingų koncertinių programų su užsienio solistais.
Veteranais vadintume tuos orkestro muzikantus, kurie grojo iki Lietuvos Nepriklausomybės ir groja ligi šiol. Džiaugiamės, kad tokių patyrusių „ąžuolų“ dar yra.
Kurie Kauno miesto istoriniai įvykiai per 60 metų tapo svarbiausi „Ąžuolyno“ pasirodymų sąraše?
Sunku išskirti vieną, nes „Ąžuolynas“ ilgiau nei pusamžį Kauną lydi visuose svarbiuose įvykiuose. Visgi vyresnės kartos orkestro muzikantai byloja, kad bene išskirtiniausias koncertas vyko per pirmąją Vasario 16-ąją po Nepriklausomybės atkūrimo. Orkestro inspektorius Remigijus Žarėnas (klarnetas) ir orkestro veteranas Robertas Žukauskas (trimitas) sutartinai pažymi, kad to meto įvykiai ir pagaliau – laisva Lietuva buvo kaip stebuklas, sukūręs ypatingą emocinę vertę.
Netikėčiausios koncertų vietos?
„Ąžuolynui“ visada netikėtos būna šlapios koncertų vietos (juokiasi). Lietaus atlikėjai ir jų instrumentai tikrai nemėgsta. Na, o iš kitų keistų, originalių ar savotiškai ekstremalių pasirodymų vietų vertėtų paminėti grojimą ant Jėzuitų vienuolyno stogo, ant ledo Sartų ežere, atvirame autobuse, pastatų languose ar tiesiog Kauno daugiabučių kiemuose, iš pat ryto su nuotaika žadinant gyventojus.
Svajonių koncerto vieta!
Vienareikšmiškai – nauja Kauno koncertų salė. Ir kad ji būtų ne tik koncertų, bet ir „Ąžuolyno“ pastovi repeticijų vieta… Kad pagaliau turėtume savo tikruosius namus!
Ar yra muzika, kurios neįmanoma aranžuoti pučiamųjų orkestrui?
Talentingiems meistrams nieko nėra neįmanoma. O jei dar prie gero aranžuotojo pridėsime mūsų orkestrą – rezultatas visada bus raunantis stogą… gerąja prasme.
