Liepos 13 d., pirmadienį kino žiūrovai kviečiami į išskirtinius vieno garsiausių visų laikų filmų apie Vietnamo karą seansus. „Forum Cinemas“ Vilniuje ir Kaune bus rodoma legendinė Franciso Fordo Coppolos kino epopėja „Šių dienų apokalipsė: Final Cut“ („Apocalypse Now: Final Cut“) – režisieriaus patvirtinta filmo versija, 2019 metais restauruota 4K formatu.
Tai reta proga didžiajame ekrane patirti kūrinį, kuris per daugiau nei keturis dešimtmečius neprarado savo jėgos. „Šių dienų apokalipsė“ šiandien laikoma ne tik vienu svarbiausių filmų apie Vietnamo karą, bet ir vienu įtakingiausių XX a. kino kūrinių – hipnotizuojančia kelione į karo chaosą, žmogaus sąmonės paribius ir moralinės tamsos šerdį.
Kelionė upe į žmogaus sąmonės tamsą
Filmo centre – leitenantas Vilardas, gavęs slaptą įsakymą surasti nuo kariuomenės atsiskyrusį pulkininką Kercą. Džiunglių gilumoje Kercas yra sukūręs savą valdžios, baimės ir beveik religinio paklusnumo pasaulį. Vilardo misija atrodo aiški: pasiekti Kercą ir jį sunaikinti. Tačiau kelionė upe tampa vis pavojingesnė, vis labiau haliucinacinė ir vis mažiau panaši į įprastą karinę operaciją.
Kuo giliau Vilardas leidžiasi į džiungles, tuo labiau nyksta riba tarp pareigos ir beprotybės, tarp įsakymo ir asmeninio praregėjimo, tarp priešo ir savo paties atspindžio. Filmas laisvai įkvėptas Josepho Conrado apysakos „Tamsos širdis“, tik kolonijinės Afrikos kelionė čia perkelta į Vietnamo karo kontekstą. Būtent dėl šio literatūrinio pagrindo „Šių dienų apokalipsė“ tampa ne vien karo drama, bet ir mitologine kelione į žmogaus prigimties gelmes.
„Final Cut“ – Coppolos galutinė versija
2019 metais, minint filmo 40-metį, Francis Fordas Coppola pristatė „Final Cut“ versiją – savo paties patvirtintą ir, kaip dažnai pabrėžiama, jam artimiausią filmo redakciją. Ji restauruota 4K formatu iš originalaus kameros negatyvo, todėl leidžia iš naujo atrasti Vittorio Storaro operatorinio darbo didybę: džiunglių tankmę, liepsnų apšviestus veidus, miglos, šešėlių ir sprogimų persmelktą karo viziją.
„Final Cut“ trunka apie 3 valandas ir 3 minutes. Ši versija ilgesnė už originalią 1979 m. kino versiją, tačiau trumpesnė ir ritmiškai tikslesnė nei 2001 m. pasirodžiusi išplėstinė „Redux“ redakcija. Todėl ji dažnai vadinama pusiausvyra tarp dviejų ankstesnių filmo formų – platesnė, sodresnė, tačiau išlaikanti hipnotizuojančią kelionės įtampą.
1979 metais pasirodžiusi „Šių dienų apokalipsė“ iškart tapo kino įvykiu. Filmas laimėjo „Auksinę palmės šakelę“ Kanų kino festivalyje, buvo nominuotas aštuoniems „Oskarams“ ir pelnė du – už geriausią operatoriaus darbą bei garsą. Tačiau šio filmo reikšmė matuojama ne vien apdovanojimais. Jo įtaka jaučiama visoje šiuolaikinėje kino kalboje – nuo monumentalių garso sprendimų iki sapniškų, košmariškų vaizdų, kuriuose karas tampa ne tik istoriniu įvykiu, bet ir psichologine būsena. Sraigtasparnių ataka skambant Wagneriui, pirmieji „The Doors“ dainos „The End“ akordai, ugnies ir dūmų persmelkti kadrai – tai scenos, kurios seniai peržengė filmo ribas.
Filmavimas, virtęs tikra apokalipse
„Šių dienų apokalipsės“ filmavimo procesas aptarinėjamas beveik taip pat dažnai kaip ir pats filmas. Filmavimas Filipinuose, planuotas kaip kelių mėnesių darbas, virto ilga ir dramatiška kūrybine odisėja. Procesą trikdė audros, sunaikinusios dekoracijas, techniniai sunkumai, augantis biudžetas, aktorių sveikatos problemos ir nuolatinė įtampa filmavimo aikštelėje.
Martinas Sheenas filmavimo metu patyrė rimtų sveikatos problemų, o pats Coppola vėliau ne kartą yra kalbėjęs apie šio projekto emocinę ir fizinę kainą. Neatsitiktinai filmo kūrimo istorija buvo įamžinta dokumentiniame filme „Hearts of Darkness: A Filmmaker’s Apocalypse“, kuriame panaudota Eleanor Coppolos filmavimo aikštelėje užfiksuota medžiaga. Dokumentika atskleidė paradoksą: filmas apie kelionę į beprotybę pats buvo kuriamas beveik kaip kelionė į beprotybę.
„Šių dienų apokalipsė“ subūrė įspūdingą aktorių ansamblį. Martinui Sheenui patikėtas leitenanto Vilardo vaidmuo tapo vienu ryškiausių jo karjeroje, o Marlonas Brando pulkininką Kercą pavertė mįslinga, beveik mitologine figūra. Jis filme pasirodo tarsi šešėlis, tačiau jo buvimas juntamas dar gerokai iki pirmojo pasirodymo ekrane. Vieną garsiausių filmo personažų sukūrė Robertas Duvallas – pulkininką Kilgorą, kurio charizma, beprotiška ramybė karo chaose ir garsioji frazė apie napalmo kvapą ryte tapo neatsiejama kino istorijos dalimi.
Specialūs „Šių dienų apokalipsė: Final Cut“ seansai vyks tik liepos 13 dieną „Forum Cinemas“ Vilniuje ir Kaune. Bilietai jau parduodami.
