Birželiui artėjant link pabaigos, pats metas pradėti galvoti apie tolimesnes vasaros atostogų kryptis. Visiems stokojantiems idėjų, kaip aktyviai ir turiningai praleisti atostogas, Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros Kaune rinkinio kuratorė Erika Drumelytė rubrikoje „Muziejaus trečiadienis“ kviečia pasisemti įkvėpimo iš dviejų tarpukario asmenybių Sergijaus Klimo ir Adomo Galdiko, kurie leidosi į nepamirštamą nuotykį – kelionę automobiliu iki Vezuvijaus.
Alpių kalnai, Italijos pajūrio miestai, didingasis Vezuvijus ir juodas „Opel“ markės automobilis su dviem šių dienų akimis žiūrint keistai vilkinčiais keliautojais – tai pagrindiniai istorijos veikėjai, užfiksuoti kelionės nuotraukose, kuriomis su Istorinės Prezidentūros istorikais maloniai sutiko pasidalinti Remigijus Gulbinas. Šeimoje išsaugotos nuotraukos ir kelionėje naudotas Europos kelių žemėlapis leidžia iš dalies atkurti kelionės maršrutą, kuris galėjo užtrukti ne vieną savaitę.
Dviejų labai skirtingų sričių atstovai, kuriuos vienijo greitis, – turbūt taip tiksliausiai galima apibūdinti kelionės duetą, kurį sudarė dailininkas ir agronomas. Artimiausi dailininko A. Galdiko bičiuliai žinojo, kad jis mėgo greitį. A. Galdikas nesivaikė prabangos ir prašmatnaus gyvenimo būdo, o jo kietas, užsispyręs, tačiau kupinas maištingos energijos charakteris tikrai negalėjo pavesti ilgų kelionių metu. A. Galdikas menkai vertino materialias gėrybes, nemėgo triukšmingų draugijų, svaigalų, rūkymo, beprasmio bendravimo. Gyvenimo džiaugsmą ir pilnatvę rasdavo gamtoje arba kūryboje. O jo kelionės kompanionas agronomas S. Klimas visą gyvenimą buvo „prie ūkio ir gamtos“: mirus tėvui, rūpinosi šeimos ūkiu, padedamas mamos siekė žemdirbystės ir agronomijos išsilavinimo. 1905–1907 m. S. Klimas sėmėsi žemės ūkio žinių Danijos, Švedijos, Olandijos, Vokietijos ūkiuose, vėliau studijavo agronomiją Kijevo politechnikos institute. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, dirbo Žemės ūkio ministerijoje. Dar jaunystėje nemažai keliavęs, šio pomėgio neapleido. Tiesa, kelionėms buvo pasirengta profesionaliai: 1928 m. kartu su dar keliais entuziastais įkūrė Lietuvos motociklininkų klubą (toliau LMK), buvo jo pirmininku. 1930 m. LMK jau buvo prisidėję prie Lietuvos automobilių klubo (toliau LAK). LAK dalyvavo sprendžiant automobilių draudimo, eismo, techninės pagalbos teikimo, automobilių ir motociklų lenktynių problemas, populiarino automobilių turizmą.
Priimta laikyti, kad oficiali LAK įkūrimo data yra 1926 m. kovo 20 d., nors žinių apie asmeninėms reikmėms naudotus automobilius galima aptikti ir ankstyvesniais metais. Iki klubo įsteigimo automobilį turėję asmenys juo galėjo važinėti tik Lietuvoje, todėl LAK įsteigimas tapo reikšmingu įvykiu, padėjusiu lietuviams atverti tarptautinius kelius. Įsteigus klubą, tų pačių metų birželio 26 d. Finansų ministerija pripažino triptikų režimą (dokumentų rinkinys, reikalingas norint kirsti sieną) Lietuvoje, pavesdama jų išdavimo darbą LAK. 1928 m. gruodžio 19 d. ta pati ministerija pripažino Carnet de passages en Douanes (muitinės leidimų knygelių režimą), ir 32 valstybių vairuotojai, turėdami reikiamą dokumentą, galėjo keliauti valstybių, priklausiusių susitarimui, keliais. 1929 m. spalio 13 d. LAK oficialiai priimtas į Tarptautinę valstybių pripažintą automobilių klubų asociaciją visateisiu nariu. Taip lietuviams atsivėrė sausumos keliai į Austriją, Belgiją, Čekoslovakiją, Daniją, Prancūziją, Šveicariją, Vokietiją, Ispaniją, Italiją, kaimynines valstybes Latviją ir Estiją ar netgi Turkiją. Priklausymas tarptautinei asociacijai išsprendė ir keliavimo per Lenkiją klausimą.
Taigi, jau 1930 m. keliauti automobiliu iš Lietuvos buvo sudarytos pakankamai geros sąlygos. Šios aplinkybės padiktavo dviem nuotykių ieškotojams naujo vasaros atostogų plano kelią – nuosavu automobiliu į Europos pietus. Kelionei buvo pasirinkta dviem asmenims patogi transporto priemonė „Opel Laubfrosch 4 HP“, greičiausiai priklausiusi A. Galdikui. Šis gamykliškai žalios spalvos automobilis buvo vienas pirmųjų masinės gamybos automobilių, skirtų viduriniajai klasei, nors tarpukario Lietuvoje automobilis vis dar buvo prabangos prekė. Prabangos prekė turėjo turėti ir tinkamą jos valdytoją, ypač tolimų atstumų kelionėse. 1931 m. „Technika ir ūkis“ 3 numeryje, kurio straipsnis iliustruotas keliautojų nuotraukomis, rašoma, kad „geras turistinio ar asmeninio automobilio vairininkas visų pirma turi pasirūpinti, kad mašina nenuvargtų, todėl kelionės metu laikyti didelį greitį yra nerekomenduojama. Didelis greitis pateisinamas tik kritiniais atvejais, tačiau išvykus maloniam pasivažinėjimui reikėtų juo ir mėgautis. Kiek kitokį vairavimo pobūdį turi kelionės, kuriose turi būti nuvažiuojamas ilgas atstumas“. Būtent į tokią kelionę ir išsiruošė S. Klimas ir A. Galdikas. Toliau „Technika ir ūkis“ numeryje rašoma: „ilgose kelionėse reikia stengtis išlaikyti gerą greitį – 80 km/h per visą kelionės ilgį. Iš praktikos yra žinoma, kad važiuojant šiuo greičiu ir pasiliekant tam tikrose atsargumo ribose, vidutinis dienos greitis bus apie 60 km/ h.“ Taigi, keliautojai, žinodami šias rekomendacijas, už vairo galėjo praleisti apie 10–13 valandų, įskaičiuojant sustojimus pietums, lankytinų vietų lankymą ar nenumatytus mašinos remontus. Suskaičiavus, kad vidutinis mašinos greitis laikytas 60 km/val., tai per dieną keliautojai galėjo įveikti apie 600 km. Peržiūrėjus pravažiuotas vietas, kurios užfiksuotos išsaugotose fotografijose, galima laikyti, kad preliminariai kelionės maršrutas galėjo būti apie 5500 km, taigi vien važiavimui keliautojai turėjo nusimatyti apie 9 ar 10 dienų.
Taigi, koks gi galėjo būti tas maršrutas, kurio akimirkos užfiksuotos muziejui patikėtose fotografijose? Kadangi žemėlapyje pažymėtų taškų, kuriais keliavo turistai, nėra išlikę, galima pasikliauti tik loginiu kelionės planavimo maršrutu, kurio tam tikri punktai atsispindi nuotraukose. Vieni pirmųjų vaizdų galėjo būti užfiksuoti netoli Austrijos sostinės Vienos esančiose Hainfeldo apylinkėse, nuo kurių keliautojai galėjo judėti žemyn, Rakso (Rax) kalnų grandinės kryptimi. Kur galėjo judėti toliau mūsų keliautojai? Pagal užfiksuotas vietoves, nuo šios vietos buvo galima judėti arba link Predilio perėjos į pietus arba keliauti rytų kryptimi, toliau leidžiant laiką kalnuose. Darome prielaidą, kad, pasiekę Alpes, S. Klimas ir A. Galdikas neskubėjo iš jų pabėgti, todėl kita nuotrauka, galinti padiktuoti tolimesnį maršrutą, galėtų būti kelias nuo Golingo prie Zalcacho iki Halaino, kuriame nusifotografavę keliautojai. Toliau maršrutas galėjo vesti Bodeno ežero apylinkių kryptimi, po to keliautojai galėjo pervažiuoti beveik 2 km aukštyje esančią Malojos perėją. Kadangi perėja turi kvapą gniaužiančią apžvalgos aikštelę, S. Klimas ir A. Galdikas buvo sustoję pasigėrėti šia panorama. Toliau, vis labiau palikdami kalnus užnugaryje, keliautojai pasiekė vieną svarbiausių Viduržemio jūros uostamiesčių – Genują. Tarp nuotraukų taip pat randamas vaizdas iš Vilos d‘Este sodų bei pasisėdėjimo Tirolio miesto panoramoje. Trumpas sustojimas užfiksuotas ir Ancijaus pajūrio miestelyje. Greičiausiai čia praleidę nakvynę, keliautojai kitą dieną iškeliavo pagrindinio tikslo – Vezuvijaus ugnikalnio apylinkių link. Ugnikalnis tikrai turėjo palikti neišdildomą įspūdį, kadangi ir nuotraukų, užfiksuotų greta jo, ne viena. Taigi, laikantis pasirinkto antrojo kelionės maršruto varianto, pasiekę Vezuvijų, pasidžiaugę neįtikėtinu ugnikalnio vaizdu iš gana arti, keliautojai apsigręžė, judėdami Italijos šiaurės link persikėlė per Alpes ir pro Austriją grįžo į Lietuvą.
Svarbu pastebėti, kad šis kelionės maršrutas puikiai subalansuoja daugelio keliautojų poreikius – miškai ir jūra, vėsa ir saulė, gamtos ramybė ir judrus miesto ritmas. Taigi, jeigu turite dvi laisvas vasaros savaites, kurioms dar nesate sugalvoję plano, S. Klimo ir A. Galdiko maršrutas gali tapti įkvėpimu naujam vasaros nuotykiui. Galima garantuoti, kad gamtos vaizdai, kurie buvo užfiksuoti prieš beveik 100 metų, iki šiol nepraradę savo žavesio. Na, o dažniausiai tikrasis grožis kelionėje slypi pačiame kelyje, kai trumpas sustojimas pasigėrint panoraminiais vaizdais pailsina galvą, nuramina sielą ir atneša naujo įkvėpimo.
Sergijaus Klimo ir Adomo Galdiko kelionė automobiliu „Opel“ po Europą. Hainfeldo regionas, 1930 m.
Keliautojai kerta Rakso (Rax) kalnų grandinę, 1930 m.
Keliautojai iš Halaino į Golingą prie Zalcacho kelyje, 1930 m.
Keliautojai Bodeno ežero apylinkėse, 1930 m.
Kelias link Malojos perėjos viršūnės, 1930 m.
Keliautojai Genujoje prie jūros, 1930 m.
Keliautojai lanko d’Este sodus. Tivolis, 1930 m.
Keliautojai pakeliui link Vezuvijaus, 1930 m.
Keliautojai gėrisi Vezuvijaus panorama, 1930 m.
Kelionėje naudotas Europos kelių žemėlapis su Lietuvos automobilių klubo antspaudu
Lietuvos automobilių klubo antspaudas žemėlapio krašte
Keliautojai kerta Predilio perėją. Tirolis, 1930 m.
