2023 m. nuskambėjo istoriniai Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriaus žodžiai: „Vokietija yra pasirengusi nuolat dislokuoti brigadą Lietuvoje. Ši diena yra istorinė mūsų tautų draugystei. Šiuo istoriniu žingsniu mes siunčiame aiškų signalą tiems, kurie kelia grėsmę taikai ir saugumui Europoje.“
Nuo tada pajudėjo vienas didžiausių Lietuvos saugumo stiprinimo projektų. 45-oji šarvuotoji brigada „Lietuva“ Vilniaus Katedros aikštėje inauguruota prieš metus – 2025 m. gegužės 22 d.
Šią progą paminėti skirt naujoji Vytauto Didžiojo karo muziejaus laikina ekspozicija „Kovos kraujo ryšys. Vokietijos ir Lietuvos karinio bendradarbiavimo istorija“.
Planuojama, kad brigada „Lietuva“ visišką operacinį pajėgumą pasieks 2027 m. ir Lietuvoje nuolat tarnaus apie 5 000 vokiečių karių ir civilių specialistų. Nuo rotacinių pajėgų pereita prie nuolatinio dislokavimo – naujovės ir Lietuvai, ir Vokietijai.
Tačiau Lietuvos ir Vokietijos karinis bendradarbiavimas prasidėjo gerokai anksčiau – prieš daugiau nei šimtą metų.
1919 m. vadinamieji saksų savanoriai padėjo jaunai Lietuvos kariuomenei kovose su raudonarmiečiais. Apie 5 000 karių „Pietų Lietuvos“ brigada tapo svarbia paspirtimi Nepriklausomybės kovose. Legendinis generolas Vincas Grigaliūnas-Glovackis (1885–1964) apie tuos laikus rašė, kad „kovos kraujo ryšys dažnai būna tvirtesnis nei giminystės ryšys“.
Po 1990 m., Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę, o Vokietijai susivienijus, laisvų valstybių bendradarbiavimas atgimė. Lietuvos karininkai mokėsi Vokietijoje, vokiečiai mus rėmė mokymais, patirtimi, technika ir net karo laivais. Vokietija stipriai rėmė Lietuvos narystę NATO. 2004 m. Lietuvai įstojus į NATO, bendradarbiavimas tęsėsi misijose, viršūnių susitikimuose, bendruose budėjimuose.
Bendradarbiavimą sustiprino 2014 m. Rusijos agresija prieš Ukrainą. 2016 m. NATO viršūnių susitikime nuspręsta Baltijos šalyse ir Lenkijoje dislokuoti priešakinių pajėgų bataliono kovines grupes. Lietuvoje dislokuotai NATO daugianacionalinei kovinei grupei vadovauti ėmėsi Vokietija.
Lūžiu tapo 2022 m. vasario 24-oji – Rusijos plataus masto invazija į Ukrainą. Tų metų birželį Lietuva ir Vokietija sutarė, kad vokiečiai Lietuvoje dislokuos pilno kovinio pajėgumo brigadą.
Apie tai ir dar daugiau pasakoja naujoji Vytauto Didžiojo karo muziejaus ekspozicija.
