Prieš 100 metų, 1926 m. birželio 8 d. rytą, bandydamas savo suprojektuotą naikintuvą DOBI-III žuvo pirmasis Lietuvos aviakonstruktorius ir pirmasis diplomuotas Lietuvos aviacijos inžinierius Jurgis Dobkevičius. Jam buvo vos dvidešimt šešeri.
Rubrikoje „Muziejaus trečiadienis“ daugiau apie J. Dobkevičių ir jo gyvenimą pasakoja Lietuvos aviacijos muziejaus muziejininkas Pijus Poškus.
Tragiškas nusileidimas Aleksote
Į naują darbovietę Prancūzijoje skubančio išvykti Dobkevičiaus paskutiniojo skrydžio liudininku tapo jo bendramokslis, tuometis 4-osios eskadrilės vadas Leonardas Peseckas. Po daugelio metų jis prisiminė: „Labai ankstų rytą, kaip jis buvo prašęs, mes trise atėjome prie Dobkevičiaus buto Donelaičio gatvėje. Jis jau laukė. Atsargiai atvėręs langą, tyliai išlipo kieman, kad nepažadintų motinos. Greitai nukakome aerodroman, padėjome išstumti Dobi-lll. Pūtė nedidelis vėjas nepatogia kryptimi – reikėjo tūpti nuo miesto pusės, skrendant pro ąžuolus. Aiškiai matėme, kad aerodromas greitam lėktuvui gali būti per siauras. Aš pasakiau Jurgiui, kad jis nesivaikytų vėjo ir tūptų kiek šonine kryptimi, pro Žagariškių kaimą, kur atviri priėjimai, nėra aukštų medžių. Paskolinau jam savo odinį pošalmį ir akinius. Jis užsidėjo jį ant kiek stambokos galvos. Buvo ramus, gerai pailsėjęs ir savimi pasitikintis.
Pakilo lengvai, kelias minutes paskraidė ir, motorui sukosėjus, ėjo tūpti. Jis mūsų nepaklausė – pasirinko kryptį savaip – pro ąžuolus, tiesiai prieš vėją. Matėme, kad besileidžiantį lėktuvą pridengė medžiai. Ir tuoj pat nuaidėjo trenksmas. Iki tos vietos gal buvo puskilometris. Šokome bėgti artyn, ir kai prisiartinome, pamatėme, kad ant Jurgio Dobkevičiaus sukniubusi baisiame sielvarte moteris. Motina!
Pasirodo, ji tą rytą taip pat anksti pabudo, pamatė, kad sūnaus kambarys tuščias, ir bėgte išbėgo į aerodromą. Skubėdama lipti laiptais į Aleksoto kalną, ji regėjo sūnų ore. Matė, kaip jis susidūrė su ąžuolu, pirmoji pribėgo prie kraujais plūstančio sūnaus, jau be sąmonės susmukusio lėktuvo griuvėsiuose.“
Kelias į lietuvišką aviaciją
Jurgis Dobkevičius gimė 1900 m. kovo 23 d. Sankt Peterburge lietuvio Jono Dobkevičiaus (būsimojo Lietuvos finansų ministro) ir rusės Valentinos Tepliakovos šeimoje. Nuo pat vaikystės jis auklėtas pagal visus aristokratijos standartus, sėkmingai baigė Vyborgo komercijos mokyklą, 1917 m. sėkmingai įstojo į Petrogrado politechnikos institutą, tačiau tolesnis jo kelias pakrypo į Baku jūrų aviacijos karininkų mokyklą, kur jis išlaikė kvalifikacinius aviacijos mechaniko egzaminus.
1919 m. vasarą visa Dobkevičių šeima grįžo į Lietuvą, o Jurgis nedelsdamas stojo į Kaune veikusią Karo aviacijos mokyklą. Vos po keturių mėnesių, baigus mokyklą, jam suteiktas leitenanto laipsnis. Įdomu pažymėti, kad atvykęs į Lietuvą Dobkevičius mokėjo rusų, anglų, vokiečių ir prancūzų kalbas, tačiau nemokėjo tėvo gimtosios kalbos. Visgi, tai netapo jam didžiuliu iššūkiu, 1920 m. pabaigos dokumentuose Dobkevičius vartoja jau gana taisyklingą lietuvių kalbą.
Nepriklausomybės kovų dalyvis
1920 m. jaunam leitenantui tapo karjeros šuolio metais. Karo aviacijos mokyklą baigęs Dobkevičius tų metų pradžioje dar nemokėjo skristi savarankiškai. Tokia keista situacija dėl sunkios šalies ekonominės būklės, todėl tik keli 1919 m. Karo aviacijos mokyklos absolventai tų metų pradžioje sugebėjo savarankiškai pilotuoti mokomuosius lėktuvus. Pirmajam savarankiškam skrydžiui Dobkevičius pakilo tų metų pavasarį, o vasarą, atsinaujinus kovos veiksmams su lenkais, jau skraidė į frontą atlikdamas kovines užduotis. Verta pažymėti, kad 1920 m. Nepriklausomybės kare prieš lenkus Lietuvos Karo aviacijos lėktuvus pilotavo vos pusmečio ar metų skraidymo patirtį turintys 1919 m. Karo aviacijos mokyklos absolventai. 1920 m. pabaigoje J. Dobkevičius buvo paskirtas 1-osios eskadrilės vadu, 1920 m. gruodį pirmasis Lietuvos padangėje atliko akrobatinę „mirties kilpos“ figūrą. Jis buvo aktyviausiai Nepriklausomybės kare prieš lenkus dalyvavęs Lietuvos aviatorius: į frontą Dobkevičius skrido 24 (kitais duomenimis – 21) kartus.
Lietuvos aviacijos avangardas
Nors Dobkevičius ir ėjo eskadrilės vado pareigas, tačiau administraciniai darbai jį mažai domino, jis domėjosi tik tuo, kas buvo tiesiogiai susiję su skraidymu ir lėktuvais. 1922 m. jis realizavo save sukonstruodamas savos konstrukcijos vienvietį lėktuvą DOBI – I, kuris su vos 30 AG varikliu išvystydavo maksimalų 175 km/h greitį.
1923 m. Karo aviacijos dirbtuvėse pastatytas antrasis Dobkevičiaus kūrinys – dvivietis naikintuvas DOBI – II. Šis lėktuvas su 200 AG varikliu išvystydavo maksimalų 248 km/h greitį, o kartą pakilo net į 9 km aukštį, kai tuo metu Karo aviacijoje eksploatuotų lėktuvų aukščio lubos buvo vos apie 6 km. Antrąjį Dobkevičiaus kūrinį ketinta serijiniu būdu gaminti Karo aviacijos dirbtuvėse ir apginkluoti jais vieną iš eskadrilių, tačiau šių planų buvo atsisakyta.
1924 m. pabaigoje aviakonstruktorius išbandė savo naikintuvą DOBI – III, tačiau šis patyrė avariją pirmojo tūpimo metu. Galimybės suremontuotą lėktuvą išbandyti atsirado tik 1926 m. pavasario pabaigoje. Vienas iš šių bandomųjų skrydžių ir buvo paskutinis jaunam aviakonstruktoriui.
J. Dobkevičiaus lėktuvai DOBI tuo metu pasižymėjo avangardine išvaizda, o aviakonstruktorius juos konstravo siekdamas kiek įmanoma didesnio maksimalaus greičio. Dėl to lėktuvai pasižymėjo prastu matomumu iš piloto kabinos, nebuvo ergonomiški juo skrendančiai įgulai, patyrė ir keletą avarijų. Tai ir viena iš priežasčių, kodėl buvo atsisakyta ir DOBI – II serijinės gamybos Lietuvos Karo aviacijai.
Pirmasis Lietuvos diplomuotas aviacijos inžinierius
Pasitraukęs į Karo aviacijos karininkų atsargą, J. Dobkevičius 1923 – 1925 m. studijavo prestižinėje Paryžiaus aukštojoje aeronautikos ir mechaninių konstrukcijų mokykloje, kurią sėkmingai baigė. Grįžęs į Lietuvą, 1925 – 1926 m. dirbo jaunesniuoju inžinieriumi Aviacijos parke, 1926 m. birželį turėjo išvykti dirbti į lėktuvų gamyklą Prancūzijoje.
Nors Dobkevičius gyveno vos 26 metus, tačiau jam buvo lemta tapti pirmuoju Lietuvoje parengtu lakūnu, gavusiu karo lakūno vardą, Lietuvos aukštojo pilotažo pradininku, pirmuoju aviakonstruktoriumi, pirmuoju diplomuotu aviacijos inžinieriumi. Dobkevičius, neabejotinai, buvo viena ryškiausių pirmųjų Lietuvos aviacijos metų žvaigždžių.
Atminimo renginiai
J. Dobkevičiaus 100-ųjų žūties metinių minėjimas birželio 8 d. prasidės 10 val. Panemunės kapinėse, kur prie lakūno kapo tylos minute bus pagerbtas jo atminimas.
11.30 val. renginiai persikels į Kauno Jurgio Dobkevičiaus progimnaziją – vietą, kur prieš šimtą metų tragiškai baigėsi paskutinis lakūno skrydis lėktuvu DOBI-III. Čia vyks iškilmingas minėjimas, skirtas prisiminti jo talentą, drąsą ir įvairiapusę asmenybę. Renginyje gros Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų orkestras, o danguje J. Dobkevičiaus atminimui istorines akrobatines figūras atliks akrobatinio skraidymo meistras Eugenijus Raubickas. Minėjimas kvies pažvelgti į J. Dobkevičių ne tik kaip į lakūną ir lėktuvų kūrėją, bet ir kaip į sportininką, kultūros skleidėją bei žmogų, savo idėjomis pranokusį laikmetį.
18 val. Lietuvos aviacijos muziejuje vyks diskusija „PIRMASIS. Karo lakūnas ir aviakonstruktorius Jurgis Dobkevičius“. Joje dalyvaus šią vasarą pasirodysiančios knygos apie J. Dobkevičių autorius Pijus Poškus, prof. dr. Jonas Vaičenonis, dr. Laima Bucevičiūtė bei Eugenijus Raubickas. Diskusiją moderuos dr. Inga Puidokienė.
Dieną užbaigs pagarba J. Dobkevičiui Aviatorių memoriale šalia Lietuvos aviacijos muziejaus. Čia 19 val. bus uždegta lakūno atminimui skirta žvakė.
