Kovo 8 d. VDU Didžiojoje auloje Sugiharos fondas „Diplomatai už gyvybę“ paskelbė 2025 metų Tolerancijos žmogų ir įteikė kasmetinę Leonido Donskio premiją.

Fondo valdybos sprendimu 2025 m. Tolerancijos žmogumi išrinkta Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus muziejininkė-tyrėja Danutė Selčinskaja. Leonido Donskio premija šiemet fondo valdybos ir L. Donskio našlės Jolantos Donskienės sprendimu paskirta rašytojui, Lietuvos žydų paveldo puoselėtojui Sergejui Kanovičiui.
„Vieno žmogaus kilnumas, drąsa blogio akivaizdoje yra esminis dalykas, kaip ir kantrus kasdienis budėjimas, sergstint tolerancijos apkasus”, – kalbėjo Sugiharos fondo „Diplomatai už gyvybę“ valdybos pirmininkas Ramūnas Garbaravičius.
Tolerancijos žmogumi paskelbta Danutė Selčinskaja didžiąją savo profesinės veiklos dalį paskyrė Lietuvos žydų gelbėtojų paieškai ir jų istorijų pristatymui, todėl jos indėlis į lietuvių ir žydų dialogą yra itin reikšmingas, nors nedaug kam žinomas. Dėl jos veiklos Lietuva gali pagrįstai didžiuotis Lietuvos Pasaulio Tautų teisuolių skaičiumi Jad Vašem sąrašuose: 2022 m. duomenimis jame buvo 924 pavardės. „Šis įvertinimas man nėra tik asmeninis. Jis priklauso daugeliui žmonių: tiems, kurie gelbėjo gyvybes, kurie liudijo, kurie išsaugojo atmintį. 2025 m. Tolerancijos žmogaus apdovanojimas skirtas žmonėms, kurie vietoj neapykantos pasirinko žmogiškumą, rizikavo savo gyvybėmis, veikė slapta, kad kiti galėtų išgyventi tais nežmoniško siaubo ir kančių Holokausto metais”, – sakė 2025 m. Tolerancijos žmogumi paskelbta D. Selčinskaja, kuri dalyvauti ceremonijoje negalėjo, o jos apdovanojimą atsiėmė jos dukra Julia Selčinskaitė-Ebbertz, kuri specialiai dėl šios ceremonijos grįžo iš Vokietijos.


D. Selčinskaja itin daug prisidėjo prie žydų gelbėtojų atminimo įamžinimo, yra ne vienos parodos, kelių dokumentinių filmų autorė, faktiškai jos pastangomis kasmet už žydų gelbėjimą apdovanojami vis nauji gelbėtojai jiems įteikiant Žūvančiųjų gelbėjimo kryžių. Nors savo veiklą vykdo jau daug metų, tačiau beveik visai nekalba apie jos rezultatus – kukliai visą dėmesį ir pripažinimą nukreipdama į gelbėtojus ir jų istorijas. Visgi, be D. Selčinskajos veiklos šis Lietuvos istorijos epizodas būtų gerokai skurdesnis.
Devintoji Leonido Donskio premija skirta Sergejui Kanovičiui, kurio nuosekli veikla išsaugant ir įprasminant žydiškąją atmintį Lietuvoje yra davusi apčiuopiamus rezultatus – inicijuotas projektas „Maceva“ apibendrina ir įprasmina litvakų kapinių istoriją Lietuvoje. S. Kanovičius inicijavo ir ne vienerius metus prisidėjo prie „Dingusio štetlo“ projekto.
S. Kanovičius pasižymi kaip nuoseklus ir principingas viešasis intelektualas, nevengiantis aštrių ir įtampas keliančių temų, bet savo poziciją išsakantis argumentuotai ir pagarbiai – tokia pozicija šiandienos viešojoje erdvėje yra itin svarbi. „Lietuva yra stipresnė, kai ji nebijo savo istorijos. Kai ji pripažįsta visus ją kūrusių balsus – lietuvių, žydų, lenkų, baltarusių, rusų, čigonų, totorių. Istorija ir atmintis niekada nėra vienos tautos monologas. Ji visada yra labai skirtingų žmonių dialogas, – dėkodamas už netikėtą ir įpareigojantį apdovanojimą sakė Leonido Donskio premijos laureatas S. Kanovičius. – Aš esu nepaprastai dėkingas tiems, kurie lydi mane šitame atminties kelyje – kolegoms, bičiuliams, šeimai. Girdėkime vienas kitą ir girdėkime balsus tų, kurie jų nebeturi.“



Tradiciškai 2025 m. Tolerancijos žmogus – Danutė Selčinskaja – apdovanota skulptoriaus Edmundo Frėjaus (1949-2009) sukurtu atminimo medaliu ir diplomu, o Leonido Donskio premijos laureatui Sergejui Kanovičiui įteiktas diplomas ir 1000 eurų premija.
Kasmetinė Tolerancijos žmogaus nominacija nuo 2001-ųjų skiriama asmeniui, savo veiksmais, viešu pavyzdžiu ar atviru žodžiu stojusiam prieš ksenofobijos bei antisemitizmo, kitaminčių, kitatikių bei kitataučių persekiojimą, pasisakiusiam prieš smurto, prievartos ir radikalizmo apraiškas visuomeniniame Lietuvos gyvenime.
Leonido Donskio premija teikiama už ilgametes pastangas stiprinti pilietinį sąmoningumą, pakantą ir toleranciją, taip pat už žmogaus teisių gynimą, dialogo mezgimą ir palaikymą tarp skirtingai mąstančių, už pamokas ir pastangas kalbėti be pykčio ir šališkumo, už kitokios nuomonės išklausymą ir jos gerbimą, už nuolatinį priminimą, jog lavinimasis ir apšvieta yra nuolat mus lydintys reiškiniai, stiprinantys abipusį supratimą ir empatiją. Ši premija įsteigta 2019 m.
Skelbiant šių metų laureatus Sugiharos fondo „Diplomatai už gyvybę“ valdyba buvo gavusi ir kitų pasiūlymų. 2025 m. Tolerancijos žmogaus titului buvo pateiktos kultūrologo Dariaus Kuolio, menininkės Aleksandros Jacovskytės, muziejininkų Audronės Pečiulytės ir Rimanto Žirgulio, etno muzikantų Eglės ir Roko Kašėtų kandidatūros. Leonido Donskio premijai siūlytos žurnalisto, dėstytojo Kęstučio Girniaus, ukrainiečių mokyklos bedrasteigėjos ir vadovės Agnės Klimčiauskaitės, muzikanto Vladimiro Čekasino kandidatūros.
Sugiharos fondo „Diplomatai už gyvybę“ tikslas – ne tik saugoti garsių Japonijos diplomato Čijunės Sugiharos ir Nyderlandų garbės konsulo Jano Zwartendijko atminimą, tęsti Sugiharos namų muziejaus veiklą, bet ir skleisti pilietinės visuomenės bei tolerancijos idėjas. Fondas skatina laisvų piliečių visuomeninį ryžtą nesitaikstyti su reiškiniais, kurie kelia grėsmę visuomenės atvirumo ir liberaliosios demokratijos ateičiai. Fondas dalyvauja Lietuvos ir tarptautiniuose projektuose, prisideda prie Holokausto švietimo Lietuvoje projektų, jaunosios kartos auklėjimo ir edukacijos, tolerancijos idėjų skleidimo, plečia kultūrinį ir intelektualinį bendradarbiavimą su Japonija, Nyderlandais, JAV, Izraeliu, Vokietija, Lenkija ir kitomis šalimis.
