Kiek laiko reikia, kad už socialinės etiketės pamatytume žmogų? Leidykla LAPAS kviečia pažinti tyliąją, dažnai neišgirstą visuomenės dalį dokumentinėje fotoesė knygoje „Sutikau žmogų“ – fotografijos ir esė cikle, kuriame fotografas Artūras Morozovas sulėtina žvilgsnį ir iš naujo apibrėžia, ką reiškia susitikti su kitu žmogumi.
Artūro Morozovo kelionė link žmogaus, kuris nepatenka į populiarųjį žurnalistinį pasakojimą, prasideda 2008 m. kariaujančiame Sakartvele, dar dirbant fotožurnalistu. Vėliau, ieškant bendruomenės apraiškų, tęsiasi senosiose Kauno knaipėse, Maidano protestuose ir karo lauke Ukrainoje. Ši knyga jungia dešimties pavienių žmonių ir šeimų istorijas, fiksuotas per pokalbius ir fotografijas, atskleidžiant bendruomenės audinį, vienišumo naštą mieste, populizmo poveikį ir regionų realijas. Fotografas ne tik fiksuoja vaizdus, bet ir kuria tikrą santykį su savo herojais.
„Man pasidarė itin įdomi mažiau matoma visuomenės dalis – pažinti ją ne kaip tiesiog socialinį reiškinį, bet kaip gyvus gyvenimus ir unikalias žmonių istorijas, su savais skausmais ir džiaugsmais“, – sako A. Morozovas apie daugiau nei aštuonerius metus trunkančią kelionę per socialinės atskirties erdves, nuo karo zonų iki regionų gyvenimo Lietuvoje.
Morozovo kelias į šį projektą prasidėjo fotožurnalistikoje – karo frontuose, dirbant abiejose kovojančiose pusėse, kur jis mokėsi būti „tylusis stebėtojas“: konfliktas išgrynino jo požiūrį į dokumentinę praktiką ir padėjo suvokti, kad tikras ryšys su žmogumi neįmanomas be dėmesio, empatijos ir klausymo, o ne vertinimo. „Pažintys su šios knygos herojais, pokalbiai man praturtino Lietuvos paveikslą mažiau girdimų žmonių balsais. Supratau, koks vientisas socialinis audinys esame, kaip priklausome vieni nuo kitų, kokia yra klausymo, bet ne nurodinėjimo ar vertinimo, galia“, – teigia Morozovas.
„Sutikau žmogų“ – tai ne tik fotografijų rinkinys, tai kvietimas permąstyti, kaip mes matome kitą žmogų ir kaip dažnai jo istoriją nusprendžiame interpretuoti per stereotipus, o ne autentišką santykį. Knyga kviečia atsigręžti į mūsų pačių įsitikinimus ir atverti ausis tiems, kurių balsai dažnai lieka neišgirsti.
„Šiais laikais didžiąją pasaulio dalį patiriame per medijas: žiniasklaidą, filmus, literatūrą, socialinius tinklus, t. y. per kitų žmonių prizmę. Taip pat ir apie mažiau matomus savo visuomenės narius mąstome taip, kaip mums juos parodo sensacingos antraštės. Artūras Morozovas, dokumentuodamas socialinę atskirtį Lietuvoje, kviečia peržengti išankstinio vertinimo rėmus, išgirsti prieš įvardijant, leisti asmeninėms istorijoms, o ne socialinėms kategorijoms apibrėžti ir grįsti santykį su kitu žmogumi. Atsitrenkus į žurnalistinių metodų ribotumą, autoriaus prieiga tampa lėtesnė, labiau antropologiška“, – apie knygą kalba jos projektų vadovė Jonė Juchnevičiūtė.
Knyga „Sutikau žmogų“ bus pristatyta ir Vilniaus knygų mugėje, vasario 27 d. penktadienį, 14 val. žurnalisto Mariaus Eidukonio moderuojamoje diskusijoje, knygos autorius Artūras Morozovas kalbėsis kartu su Birute Sabatauskaite bei Aiste Adomavičiene.
„Sutikau žmogų“ tai kvietimas ne tik pamatyti, bet ir išgirsti žmogaus gyvenimo raišką už socialinių etikečių rėmų.
Knygos leidybą finansuoja: Lietuvos kultūros taryba, Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakulteto Menų akademija. Daugiau informacijos: leidyklalapas.lt
