Besibaigiant 2025-iesiems – lėktuvo ANBO ir Lietuvos aviacijos kūrėjų metams – rubrikoje „Muziejaus trečiadienis“ Lietuvos aviacijos muziejus apžvelgia intensyvų, prasmingą ir turiningą laikotarpį, skirtą lietuviškos aviacijos ištakoms, jos kūrėjams ir gyvajai atminčiai. Šie metai tapo ne tik jubiliejinių sukakčių minėjimu, bet ir nuosekliu darbu saugant, tyrinėjant ir aktualizuojant vieną svarbiausių Lietuvos technikos paveldo sričių.
Lėktuvo brėžiniai – išsaugota pasaulinės reikšmės atmintis
Vienas svarbiausių 2025 metų darbų – tęstinis projektas, skirtas žymaus lietuviškų lėktuvų konstruktoriaus, inžinieriaus, brigados generolo Antano Gustaičio sukurto žvalgybinio lėktuvo ANBO-IV (ANBO-41) brėžinių restauravimui. Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos muziejų veiklos skatinimo veiksmų plano lėšomis šiemet restauruoti 9 originalūs brėžiniai (šviesoraštinės kopijos).
Tai jau devintasis šio projekto etapas, kurio metu ne tik profesionaliai restauruojami itin trapūs dokumentai, bet ir atliekami jų tyrimai. Šie brėžiniai – vieni vertingiausių Lietuvos aviacijos muziejaus rinkiniuose, įtraukti į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą. Jų išsaugojimas – reikšmingas indėlis į nacionalinės ir tarptautinės aviacijos istorijos paveldą.
Keliaujanti ANBO istorija – visoje Lietuvoje ir virtualioje erdvėje
2025 metais Lietuvos aviacijos muziejus ypatingą dėmesį skyrė ne tik A. Gustaičio brėžiniams, bet ir jo asmenybės, talento ir išskirtinių pasiekimų sklaidai. Kilnojama paroda „Pirmojo ANBO šimtmečiui. Inž. brig. gen. Antanas Gustaitis, tarnyba ir jo lėktuvai“ apkeliavo beveik visą Lietuvą. Ji buvo eksponuota bibliotekose, mokyklose, muziejuose ir viešosiose erdvėse – nuo Marijampolės ir Šilutės iki Vilniaus, Rokiškio ir Mažeikių rajonų. Jos pristatymuose dalyvavo muziejininkai E. Raubickas ir P. Poškus, kuriems šiais metais kaip niekada daug teko pasakoti apie brig. gen. A. Gustaitį ir jo sukurtus lietuviškus lėktuvus ANBO, išgarsinusius Lietuvą tarpukariu. Ši parodos kelionė tapo gyvu dialogu su įvairių regionų bendruomenėmis ir atnešė gražių bendradarbiavimo iniciatyvų.
Dar platesnei auditorijai pasiekti sukurta išsami virtuali paroda LIMIS platformoje – „Lėktuvai ANBO“, leidžianti lankytojams nuosekliai susipažinti su ANBO lėktuvų istorija, konstrukcija ir reikšme nepriklausomai nuo vietos ar laiko.
Nuo brėžinio iki dangaus – muziejuje ir bendradarbiaujant
Muziejaus atnaujintoje parodų salėje rugsėjį atidaryta paroda „Nuo brėžinio iki dangaus: ANBO (at)gimimas“, atskleidžianti visą lėktuvo kelią – nuo inžinerinės minties iki pakilimo į dangų. Ji tapo svarbiu akcentu muziejaus ekspozicinėje veikloje, pristatė ne tik legendinius lėktuvus ANBO, jų kūrėją brig. gen. A. Gustaitį, bet ir lėktuvo ANBO-II atgimimą šiais laikais, ANBO eskadrilės dėka. Kaip sukurti tarpukario lėktuvą savo rankomis? Nuo ko pradėti ir kaip, remiantis tik istorine medžiaga, niekada gyvai nemačius lėktuvo, jį atkurti ne tik parodai, bet ir realiam skrydžiui? Pasak Tomo Šabrinsko, ANBO eskadrilės atstovo, „toks projektas buvo daromas pirmą kartą, tad teko susidurti su daugybe nežinomų sprendinių. Kiekvienas žingsnis buvo atradimas.“ Apie visa tai pasakojama parodoje, kurią vis dar galima aplankyti, tačiau gruodžio pabaigoje ji užvers duris užleisdama vietą sparčiai muziejaus viduje vykstantiems ekspozicijos įrengimo darbams.
2025-ieji taip pat pasižymėjo aktyviu bendradarbiavimu su visais, siekiančiais vienu ar kitu būdu paminėti brig. gen. A. Gustaičio pasiekimus ir tarpukario lietuviškos aviacijos dvasią. Kartu su Energetikos ir technikos muziejumi Vilniuje, Vytauto Didžiojo karo muziejumi Kaune, Vilnius TECH biblioteka, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija ir Lietuvos centriniu valstybės archyvu buvo kuriamos ir įgyvendinamos bendros parodos bei iniciatyvos, stiprinančios aviacijos istorijos matomumą platesniame kultūriniame kontekste.
Skrydis per kiną, muziką ir atmintį
ANBO ir Lietuvos aviacijos kūrėjų metais aviacijos istorija buvo pasakojama ne tik per parodas, bet ir pasitelkiant kiną bei muziką. Dideliu projektu tapo valstybinio ansamblio „Lietuva“ kurtas videografinis koncertas „Dangaus konstruktorius“, skirtas ANBO metams – jame muzika, vaizdas ir archyvinė medžiaga susiliejo į meninį pasakojimą apie žmogų, suteikusį Lietuvai sparnus. Rugsėjį vykusi premjera iš Kauno sporto halės persikėlė į televizijos ekranus, LRT mediateką. Šis koncertas praplėtė aviacijos istorijos suvokimą, leisdamas ją patirti per jausmą, garsą ir judantį vaizdą.
Netrūko iniciatyvų prisiminti ne tik brig. gen. A. Gustaitį, bet ir visą Lietuvos aviacijos istoriją, drąsius jos kūrėjus, savo pasiekimais palikusius ryškų pėdsaką. Viena jų – bernardinai.lt apybraižų ciklas „Lietuvos aviacija“, skirtas Lietuvos aviacijos kūrėjų metams, jame istorinėmis įžvalgomis apie mūsų aviaciją nuo pat pradžių iki šiandien dalinosi muziejininkai P. Poškus, E. Raubickas, L. Gudeliūnienė ir M. Raštikis. Dar viena iniciatyva – Lietuvos centrinio valstybės archyvo užsakymu kurto dokumentinio filmo „Aviatoriai“ (rež. A. Juzėnas) premjera muziejuje. Filmas kvietė pažvelgti į Lietuvos aviacijos raidą per asmenybių likimus, techninius iššūkius ir laikui nepavaldžią svajonę pakilti.
Nuo parodų iki minėjimo renginių, nuo perskaitytų pranešimų iki diskusijų, nuo dokumentinių filmų iki videografinių koncertų – šiais metais ANBO tema skambėjo itin garsiai, sujungdama skirtingų sričių profesionalus bendram darbui.
Švietimas, įtrauktis ir bendrystė: ANBO metų sklaida
Svarbi ANBO metų programos dalis buvo ir Rasos Gustaitis knygos „Skrydis“ pristatymai, tapę ne tik literatūriniais renginiais, bet ir jautriais susitikimais su gyvąja istorija, kurią ir šiandien tebesaugo iškilią Lietuvos aviacijos asmenybę pažinojusieji, giminaičiai. Knyga, pasakojanti apie brig. gen. Antano Gustaičio gyvenimą, jo kurtus lėktuvus ir tragišką jų likimą, pristatyta įvairiose kultūrinėse erdvėse, subūrė istorikus, muziejininkus, aviacijos entuziastus ir plačiąją visuomenę. Šie susitikimai praplėtė ANBO metų pasakojimą asmenine, žmogiška perspektyva ir prisidėjo prie muziejaus siekio kuo plačiau skleisti žinią apie vieną ryškiausių Lietuvos aviacijos kūrėjų.
Netrūko ir iniciatyvų šeimoms, vaikams: moksleiviams skirtas meno darbų konkursas „Aviacijos sparnai“, teminės ekskursijos A. Gustaičio keliais, edukaciniai užsiėmimai ir minėjimo renginiai buvo rengiami bendradarbiaujant su bibliotekomis, mokyklomis, muziejais, archyvais ir kitomis įstaigomis visoje Lietuvoje, taip stiprinant tarpinstitucinį ryšį ir bendrą atsakomybę už istorinę atmintį. Šie metai parodė, kiek daug Lietuvoje yra noro prisiminti, sužinoti, puoselėti ir saugoti mūsų kultūrą ir istoriją, amžiną skrydžio svajonę. O svarbiausia, kokį didelį pasididžiavimą kelia brig. gen. A. Gustaičio indėlis į Lietuvos aviacijos istoriją. Kaip teigia muziejaus direktorė Inga Puidokienė, „Antano Gustaičio pasiekimai tarpukariu įrodė, kad Lietuva gali ne tik skristi, bet ir pati susikurti sparnus“.
Šis platus bendradarbiavimas leido pasiekti skirtingas auditorijas – nuo vaikų ir jaunimo iki senjorų – ir įgyvendinti svarbią muziejaus misiją: ne tik saugoti aviacijos paveldą, bet ir kuo plačiau, gyvai bei suprantamai skleisti žinią apie Lietuvos aviacijos kūrėjus, jų idėjas ir pasiekimus. ANBO metai tapo pavyzdžiu, kaip bendromis pastangomis aviacijos istorija gali būti pristatoma kaip gyvas, šiandien aktualus kultūros pasakojimas.
Su nauja energija – į 2026-uosius
Uždarydamas 2025-uosius, Lietuvos aviacijos muziejus ne tik apibendrina nuveiktus darbus, bet ir žvelgia į priekį. 2026-ieji, be daugelio garsių sukakčių, bus skirti iškiliam Lietuvos lakūnui, aviakonstruktoriui ir aviacijos novatoriui Jurgiui Dobkevičiui. Būtent birželio 8 dieną sukaks šimtas metų nuo jo tragiškos žūties. Sukaupta patirtis, partnerystės ir laukiantys projektai leidžia su nauja energija ruoštis dar vieniems prasmingiems metams, tęsiant Lietuvos aviacijos istorijos pasakojimą – gyvą, aktualų ir įkvepiantį.
