„Manau, kad muzika turi būti sala, kurios grožyje gali pabėgti nuo neigiamų dalykų“, – teigia sopranas Gunta Gelgotė. Jau lapkričio 18 d. Kaune prasideda šiuolaikinės muzikos festivalis „Iš arti“.
Renginių programoje – elektroninę ir klasikinę muziką meistriškai supinantis kūrinys „Scherzo“, kurį operos solistė atliks kartu su Klaipėdos kameriniu orkestru (vadovas – Mindaugas Bačkus). Kompozitorių Martyno Bialobžeskio bei Jono Jurkūno kompozicijoje – elektroninės muzikos skambesiai bei vaizdo dailininko Tito Jurkonio paruoštos staigmenos.
Renginiui artėjant, mintimis apie šiuolaikinę muziką, klausytojus ir muzikinius eksperimentus dalijasi G. Gelgotė ir M. Bačkus.
Kas jums yra šiuolaikinė muzika?
G. G. Šiuolaikinė muzika yra ne tik mano darbo ir gyvenimo dalis – ji smarkiai prisidėjo prie mano, kaip asmenybės, susiformavimo, ir tas procesas nuolat tęsiasi. Kartais pagalvoju, kad labai didelė dalis mano darbo yra partijų mokymasis vienatvėje namuose, bet tada konstatuoju, kad tą laiką aš praleidžiu su skirtingų laikmečių kompozitorių ir poetų kūriniais – šie nuolatiniai susitikimai palieka pėdsakų mano būtyje. Su mūsų laikmečio kūrėjais dar galiu susitikti ir bendrauti, todėl esu labai turtinga. Paraleliai esu klasikinės operos dainininkė, bet be šiuolaikinės muzikos savo dienų jau nebeįsivaizduoju.
M. B. Menininkai dažnai yra vertinami kaip sociumas, kalbantis apie dabartį ir ateitį. Ypač tie, kurie kuria ir atlieka šiuolaikinę muziką. Visa šiuolaikinė muzika yra apie dabartį arba ateitį. Todėl šiuolaikinis menas negali apsieiti be eksperimentų – tik eksperimentuodamas gali atrasti ateities muzikos skambesį, jos naują pavidalą.
Sau dažniausiai įvardiju, kad muzika, kuri kalba apie „šiandien“, yra populiari ir mėgstama daugumos. Jei ji suprantama ir aktuali – ji bus priimta daugumos. Tuo tarpu menas, kuris beldžiasi į praeities vertybes ar ateities vizijas, bus sunkiau suvokiamas, tuo pačiu – sunkiau priimamas ir toleruojamas klausytojo, nes reikalauja pasiruošimo, įsigilinimo. Todėl išliks tik nedidelės besidominčių žmonių grupelės. Tikiu, kad kiekvienam menui yra savas laikas.
Kuo ypatingas, įdomus ar išskirtinis jūsų profesiniame kelyje yra projektas „Stella Hermetica. Scherzo“? Kaip jį priimate Jūs, orkestras?
M. B. Orkestras priima šį kūrinį labiau kaip eksperimentą – lyg kokios niekam nežinomos istorijos tęsinį, kaip savotišką buvimą scenoje. Tokios kompozicijos tradiciškai augina menininko toleranciją ir kūrybiškumą, naujų išraiškos priemonių paiešką, interpretacinių įgūdžių lavinimą. Sunku pasakyti, ar tai išskirtinumas – gal greičiau profesionalių muzikantų kūrybinė realybė, kai turi ieškoti santykio su muzika ir menu net tada, kai menas neatrodo lengvai suvokiamas. Taip gimsta naujos meninės raiškos galimybės.
G. G. Projektas praplečia mano galimybių ir mąstymo ribas, įneša naujas temas. Skatina surasti balse naujų spalvų ir laisvės. Kviečia žaisti.
Pavadinimas „Scherzo“ sufleruoja žaismingumą, ironiją, lengvumą. Kaip šis pavadinimas rezonuoja su kūriniu?
G. G. Temos ir spalvos šiame kūrinyje yra įvairios – tarsi besisupančios tarp žemiškumo, į kurį žiūrime su šilta šypsena, ir skaidrumo kitose sferose. Kaip pavadinimas ir byloja, žodis stella – žvaigždė, kurios mes ilgimės, apie kurią svajojame.
M. B. Sakyčiau, kad šiuolaikinėje muzikoje pavadinimai retai būna iliustruojantys. Tarp šiuolaikinių menininkų gyvas toks naratyvas, kad lengvai suprantamas menas yra prastas ir banalus menas. Todėl dažniausiai žaismingi pavadinimai gali nereikšti nieko arba reikšti kažką priešingo turiniui. O gal tai gali reikšti, kad turinio nereikia ten ieškoti apskritai. Šiuo atveju, sakyčiau, komiškas pavadinimas greičiau kviečia patirti šį kūrinį be išankstinio nusistatymo.
Kaip randate ryšį su elektronine muzika? Kiek jos yra jūsų gyvenimuose – tiek asmeniniame, tiek kūrybiniame ar profesiniame?
G. G. Nors esu klasikinės operos dainininkė ir elektroninė muzika nėra man gerai pažįstama sritis, žinau, kad šiame kūrinyje elektronika yra valdoma dviejų „kosmonautų“ – kompozitorių Jono Jurkūno ir Martyno Bialobžeskio, todėl pilnai pasitikiu procesu.
M. B. Visa elektroninė muzika gimė iš akustinės muzikos garsų – iš gamtos garsų, iš kosmoso triukšmo ar tylos, iš atsitiktinių nuogirdų, iš kūrėjo fantazijų ir viso to kokteilio. Mano gyvenime to mažai, nes esu per daug „įstrigęs“ natūraliai išgaunamų garsų pasaulyje.
Mindaugai, ar galite papasakoti, kokius instrumentus ir kokį orkestro sąstatą išvysime scenoje? Kam skiriamas didžiausias dėmesys?
M. B. Didžiausias dėmesys čia skiriamas „skrydžiui“. Nors instrumentai standartiniai – styginių orkestras, vokalas, elektronika, video, tačiau istorija yra pasakojama savotiškos „kelionės“ rakte. Turėtume tai matyti labiau kaip skrydį, kaip epizodą iš filmo, kaip vieną dalį iš didelės fantastinių apsakymų knygos. Čia labiau reikia praskristi kartu su visais ir tik kitą dieną galvoti, kas gi tau liko iš tos kelionės.
Ką norėtumėte, kad klausytojas išsineštų iš šio koncerto? Kokią emociją norėtumėte perteikti?
G. G. Linkėčiau klausytojams atvirai leistis į dviejų labai gerų kūrėjų – įdomių akademinės ir teatro muzikos autorių J. Jurkūno ir M. Bialobžeskio – sukurtą kelionę. Joje mes drauge su puikiuoju Klaipėdos kameriniu orkestru, tarsi erdvėlaiviu, pakylame į vaizdingas sferas, skraidome virš atpažįstamos kasdienybės, o tai leidžia mums vėl pamilti gyvenimą.
Bendraudami su klausytojais Lietuvoje bei už jos ribų, ką pastebite? Jūsų nuomone, ko šiandien ieško ir ko yra ištroškęs klausytojas?
M. B. Šiuolaikinis klausytojas labiausiai ieško savęs – pasiklydusio beribio virtualaus pasaulio toliuose. Kartais klausytojai grįžta į realybę, tada ieško grožio ir prasmės, juk kitaip menas būtų nereikalingas. Bėda ta, kad grožis ir prasmė negyvena ranka pasiekiamose vietose. Link šių fenomenų reikia tradiciškai gerokai pakeliauti gyvenimo labirintuose. Tada šiuolaikinis žmogus greitai pavargsta ir grįžta į saugų ir pažįstamą virtualios iliuzijos pasaulį. Šio nuostabaus, lengvai pasiekiamo, sunkiai nukonkuruojamo malonumo kol kas jokiam menui nepavyko nugalėti.
G. G. Manau, kad muzika turi būti sala, kurios grožyje gali pabėgti nuo neigiamų dalykų. Matau, kad tarp mūsų gyvena talentingi kūrėjai – taip pat, kaip ir XVIII ar XIX amžiuje. Įsiklausykime, kad išgirstume tą grožį bei informaciją, kuri yra šiuolaikiniame mene. Leiskime sau būti nustebintiems.
Koncertas „Stella Hermetica. Scherzo“ vyks lapkričio 22 d. (šeštadienį) 17.00 val. Kauno valstybinėje filharmonijoje. Daugiau informacijos: www.isarti.lt
Festivalį finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Festivalio pagrindinis partneris – Kauno valstybinė filharmonija. Festivalio partneriai: Kauno menininkų namai, Ąžuolyno biblioteka. Festivalio radijas – „Žinių radijas“.
