Salomėją Nėrį tyręs net tremtyje: kas jis, Viktoras Alekna?

4 lapkričio, 2025, Muziejaus trečiadienis

Viktoras Alekna (1915–2008), kuriam šiemet kovo 19 dieną sukako 110 m., – lietuvių literatūrologas, pedagogas, prozininkas ir poetas, parašęs šimtus straipsnių kalbotyros klausimais. Daugiau apie šią asmenybę ir jos nuveiktus darbus rubrikoje „Muziejaus trečiadienis“ pasakoja Maironio lietuvių literatūros muziejaus padalinio Salomėjos Nėries ir Bernardo Bučo namų-muziejaus vyr. rinkinių saugotoja Viktorija Seredžiūtė.

V. Alekna yra parašęs monografiją „Nepriklausomybės Akto signataras kun. Alfonsas Petrulis“ (1996), eilėraščių rinkinių, dokumentinę knygą apie partizanų kovas „Ūžė žalia giria. Sovietų prievarta ir laisvės kovos Širvintų rajone 1940–1953 m.“ (1999), pasakojimą apie savo šeimą „Ąžuolas“ (2000), atsiminimų, apsakymų, dramos kūrinių knygų. Nemažą dalį literatūrologo darbų sudaro poetės Salomėjos Nėries (1904–1945) gyvenimo ir kūrybos tyrinėjimai. Autorius yra sudaręs jos poezijos dažnumų žodyną (išspausdintas 1980), parengęs „Raštų“ tritomį (1984), parašė ir išleido biografinę apybraižą „Salomėja“ (1993, 1996, 2006).

Aš aplankiau labai daug žmonių, kurie artimai pažinojo Salomėją Nėrį.

Bene didžiausio kruopštumo ir laiko pareikalavo „Salomėjos Nėries gyvenimo ir kūrybos metraštis“, kurį sudaro 2 tomai (išleisti 1995 ir 1997). Juose kalendorine seka pateikiami gyvenimo ir kūrybos faktai nuo poetės gimimo iki jos mirties.

Nesuklysiu teigdama, kad šis dviejų tomų metraštis – išsamiausias darbas, kuriame pateikiamos poetės gyvenimo detalės. Žinoma, yra ir daugiau S. Nėries gyvenimą ir kūrybą tyrinėjančių mokslininkų monografijų, straipsnių, atsiminimų, kitų menininkų, savaip interpretuojančių poetės asmenybę ir jos gyvenimą, kūrinių, kurie papildo faktus arba spėjimus apie žinomiausią XX a. poetę, tačiau norintiems daugiau susipažinti su S. Nėries gyvenimu būtų pravartu pradėti nuo V. Aleknos sudaryto metraščio, o po to imtis ir daugybės kitų publikuotų atradimų, tyrimų ar net kūrybinių interpretacijų (pavyzdžiui, Mariaus Ivaškevičiaus pjesės „Madagaskaras“).

Beje, V. Aleknos dėka S. Nėris lietuvių literatūros istorijoje tapo vienintelė rašytoja, kurios gyvenimas datuotas ir dokumentuotas nuo pat jo pradžios iki pabaigos.

Literatūrologas Viktoras Alekna Salomėjos Nėries memorialiniame muziejuje Palemone 1995 m. lapkričio 17 d. per poetės 95-ųjų gimimo metinių minėjimą. Nuotraukos autorius – Zenonas Baltrušis. Maironio lietuvių literatūros muziejaus archyvas

Be abejo, literatūrologas reikšmingai prisidėjo prie vientiso Salomėjos Nėries gyvenimo vaizdo. Autorius rėmėsi poetės išlikusiais dokumentais, laiškais, ją pažinojusių asmenų atsiminimais.

V. Aleknos pažintis su S. Nėries kūryba prasidėjo dar jam mokantis gimnazijoje, kai 1927 m. pasirodė poetės pirmasis eilėraščių rinkinys „Anksti rytą“. O minties imtis S. Nėries kūrybos tyrinėjimo užuomazgos gimė studijuojant universitete. Pirmojo metraščio tomo įžangoje autorius rašo, kad 1933 m. per paskaitą Vytauto Didžiojo universitete jis išgirdęs profesorių Vincą Krėvę-Mickevičių kalbant, kiek kokių žodžių savo kūryboje yra pavartojęs Šekspyras ir Gėtė. Tada V. Aleknai ir kilo mintis, kad būtų įdomu paskaičiuoti, kiek žodžių savo kūryboje pavartojo mūsų klasikai.

Dažniausiai poetės vartojamas vardažodis – „vėjas“.

Deja, likimas taip susiklostė, kad 1945 m. literatūrologas buvo ištremtas į Vorkutos lagerį. Visgi galbūt ši skaudi biografijos dalis lėmė V. Aleknos ryžtą pradėti S. Nėries kūrybos tyrinėjimus. Jau minėto metraščio įžangoje autorius pasakoja: „1947 m. būdamas Vorkutos lageryje, gavau S. Nėries „Poezijos“ dvitomį. 1948 m. pavasarį ir vasarą trumpiau sugaišdavau darbe, be to, ir pats darbas nebuvo labai alinantis. Tada ir ėmiau skaičiuoti SN [Salomėjos Nėries – autorės pastaba] eilėraščių žodžius. Jau buvau sudaręs pirmųjų keturių rinkinių žodžių abėcėlinį sąrašą, bet 1948 m. lapkričio mėn. vėl buvau įgrūstas į patį pragaro dugną. Laimei, pavyko išsaugoti tą pradėtą sąrašą, o jį tęsti nebuvo nei vilties, nei minties…“ (V. Alekna, 1995, p. 5).

1957 m. V. Alekna grįžo į Lietuvą. 1962 m. įstojo į Vilniaus universitetą studijuoti lietuvių kalbos ir literatūros. Čia kalbininko Juozo Pikčilingio paskatintas iš naujo ėmėsi į lapelius rašyti S. Nėries eilėraščių žodžius.

2004 m. Lietuvos radijo laidoje „Kultūros savaitė“ literatūrologas papasakojo apie S. Nėries poezijos dažnumų žodyną: „Vieną kartą po paskaitos prieina prie manęs profesorius Pikčilingis, pakalbina mane ir klausia, ką aš manąs toliau daryti, po studijų. Sakau, kad esu pradėjęs skaičiuoti Salomėjos Nėries žodžius. Ir klausiu jo, kažin ar ko vertas tas mano darbas, ar ne? Gal čia koks kursinis darbas galėtų būti? O jis sako – čia ne tik kursinis, čia gali būti ir diplominis darbas, gali būti net ir disertacija! Tai aš tada tuoj pasiėmiau tuos raštus ir pradėjau toliau skaičiuoti žodžius. Dirbdamas kasdien po 8–10 valandų, per trejetą m. tą darbą įveikiau ir baigiau žodyną.“

Autoriaus duomenimis, poetė savo kūryboje pavartojo 7246 žodžius, kurie tekstuose pasikartojo 67 090 kartų (Alekna, 1980, p. 169). Dažniausiai poetės vartojamas vardažodis – „vėjas“, antroje vietoje pagal dažnumą – „širdis“, trečioje – „saulė“ (Ten pat, p. 403). Salomėjos Nėries ir Bernardo Bučo namuose-muziejuje saugomas V. Aleknos sudarytas ir padovanotas žodynas su autoriaus dedikacija muziejui.

V. Alekna. Salomėjos Nėries poezijos dažnumų žodynas. Vilnius, 1980. Maironio lietuvių literatūros muziejaus archyvas

V. Aleknos rašyta dedikacija Salomėjos Nėries memorialiniam muziejui 1984 m.. Maironio lietuvių literatūros muziejaus archyvas

Parengęs S. Nėries poezijos dažnumų žodyną, V. Alekna ėmėsi poetės „Raštų“ tritomio sudarymo, o vėliau laukė ne lengvesnis darbas – parašyti jos gyvenimo metraštį. Literatūrologas praleido dešimtį metų bibliotekose, archyvuose, muziejuose, rinkdamas medžiagą savo didžiajam darbui, taip pat lankė ir kalbino S. Nėries pažįstamus, gimines, kolegas, buvusius mokinius, kurie tuo metu dar buvo gyvi.

Apie savo darbo procesą ir rezultatus V. Alekna kalbėjo: „Kai aš tyrinėjau Salomėjos Nėries gyvenimą, tai, galima sakyti, kad ją ištyrinėjau iš panagių. Įsigilinau į kiekvieną jos kūrybos žodį, į kiekvieną popierėlį, kurį radau jos archyve. Ir ne tik archyve. Aš aplankiau labai daug žmonių, kurie artimai pažinojo Salomėją Nėrį.“

1995 m. Vilniuje „Vagos“ leidykla išleido pirmą „Salomėjos Nėries gyvenimo ir kūrybos metraščio“ knygą, kuri apima poetės gyvenimo laikotarpį nuo jos gimimo Simono ir Uršulės Bačinskų šeimoje iki 1931 m. birželio 30 d.

Metraščio pirmasis tomas suskirstytas į dvi dalis: „Pavasario svaigulys“, kuriame chronologine įvykių seka fiksuojami poetės vaikystės, mokyklinių ir studijų universitete m. įvykiai, ir „Laisvės vasara“, apimanti laikotarpį po universiteto baigimo 1928 m. birželį iki 1931 m. birželio pabaigos. Antroji knyga buvo išleista 1997 m. Ji kur kas didesnės apimties už pirmąją, net 734 puslapių, sudaryta iš trijų dalių: „Karšta vasara“ – tai S. Nėries gyvenimo ir kūrybos faktai nuo 1931 m. liepos 1 d. iki lemtingos 1941 m. birželio 21 d., kai Antrasis pasaulinis karas pasiekė Lietuvą; „Karas! Karas!“ – tai poetės gyvenimo įvykiai Rusijoje iki karo pabaigos 1945 m. gegužės 9 d.; „Obelys žydi“ – paskutinio S. Nėries eilėraščio pavadinimas, kuriuo pavadinta paskutinė metraščio dalis, apimanti vos du poetės gyvenimo mėnesius: nuo 1945 gegužės 10 d. iki jos laidotuvių 1945 m. liepos 9 d.

V. Alekna. Salomėjos Nėries gyvenimo ir kūrybos metraštis. Pirma knyga. Vilnius, 1995. Maironio lietuvių literatūros muziejaus archyvas

V. Alekna. Salomėjos Nėries gyvenimo ir kūrybos metraštis. Antra knyga. Vilnius, 1997. Maironio lietuvių literatūros muziejaus archyvas

„Salomėja“ (1993) – tai V. Aleknos biografinė apybraiža, parašyta remiantis jos dienoraščiais, artimųjų prisiminimais. 1996 m. leidimas pakartotas. Galiniame knygos viršelyje – tekstas: „Seniai nutrynė vėjas pėdas smėly, seniai ištirpo tie lūžtantys ledai, per kuriuos bėgai į jo vestuves… Ir nubėgai, ir likai amžinai man, o gal ir visiems tiems, kurie bus perskaitę ir įsiminę bent vieną tavo posmą. Jų ras ir šioje knygoje tas, kas tik panorės pavaikščioti tavo svajonių pėdomis“. Po tekstu – autoriaus autografas.

Knyga rašyta 1977–1992 m. Kantrimiškyje. Galima sakyti, ši apybraiža yra sutrumpinta S. Nėries metraščių versija, papildyta autoriaus fantazija. Trečiasis šios knygos leidimas pasirodė 2006 m. Pratarmėje žurnalistė Aldona Žemaitytė rašo, kad V. Alekna knygą „Salomėja“ sumanė kaip biografinę, kurios „metmenys – išsamus autoriaus pasakojimas, o ataudai – nervingas, trūkčiojantis, vietomis egzaltuotas poetės dienoraštis. <…> Tuo tarpu poetės dienoraščio, jos eilėraščių citatos nėra vien autoriaus teksto papildymas ar iliustracija. Citatos gyvena savarankišką gyvenimą. Sumaniai supintos su tekstu (kontrapunkto principu) jos groja aukščiausiomis žmogiškosios būties stygomis, knygai suteikdamos intrigos, įtampos ir fatališko tragizmo atspalvį“ (Žemaitytė, 2006, p. 6–7).

Taigi norintieji susipažinti su S. Nėries gyvenimo peripetijomis pirmiausia turėtų perskaityti šią biografinę apysaką, abu „Metraščio“ tomus, nes vargu, ar yra kas taip išnarstęs poetės gyvenimą iki smulkmenų, prisilietęs prie jos sielos, likimo vingių kaip literatūrologas, rašytojas Viktoras Alekna.