Jau beveik mėnuo, kai V. Putvinskio gatvės pradžioje esančių P. Mažylio gimdymo namų durys užvertos – toks sprendimas priimtas reorganizuojant LSMU Kauno ligoninę. Tad dvigubai simboliška, kad spalio 24 d. popietę čia atidengta nauja atminimo lenta – tai ne tik pagarbos atidavimas šios ligoninės kūrėjui ir jo žmonai Antaninai, bet ir deklaracija, kad miestiečiams šis pastatas ir jo istorija išties rūpi.
Naująjį atminimo ženklą, liudijantį, kad Pranas Mažylis ir jo žmona per Holokaustą gelbėjo žydus, inicijavo Kauno žydų bendruomenė. Prieš kiek mažiau nei metus, pernai lapkritį, minint 130-ąsias Pasaulio Tautų Teisuolės, humanistės, gydytojos oftalmologės Onos Jablonskytės-Landsbergienės gimimo metines, jai skirta lenta atidengta A. Mickevičiaus g. 4, ant modernistinės poliklinikos, kurioje moteris dirbo, fasado. Šią vasarą lenta, liudijanti, kad žydus savo namuose slėpė Sofija Landsbergienė ir jos duktė Danutė Čiurlionytė-Zubovienė su vyru Vladimiru Zubovu, papuošė namo Žemaičių g. fasadą. Visi šie asmenys – Pasaulio tautų teisuoliai. Tai garbės vardas, suteikiamas už žydų gelbėjimą, Lietuvoje Pasaulio tautų teisuolių priskaičiuojama beveik 1000.
O. Jablonskytei-Landsbergienei skirta atminimo lenta iš tolo atskleidžia, kokios profesijos atstovei ji skirta – tai išduoda regėjimo aštrumo nustatymui naudojami simboliai. Panašia logika skulptorius Gediminas Pašvenskas, su kuriuo Kauno žydų bendruomenė bendrauja nuolat, kliovėsi ir šįsyk. Naujoji, itin subtili atminimo lenta primena apyrankę, dedamą ką tik gimusiems kūdikiams. Kitaip nei šio žanro kūriniams įprasta, lenta horizontali. Norint įskaityti metalinėje lentoje išgraviruotą užrašą teks prieiti prie pat pastato.
„Šiame name Prano Mažylio ligoninėje 1936-2025 m. pasaulį išvydo tūkstančiai naujagimių. O Antrojo pasaulinio karo metais čia Prano ir Antaninos Mažylių šeima gelbėjo Lietuvos žydus“, – teigiama lentoje, kabančioje toje pastato pusėje, kurioje ir buvo pakviesti slėptis žydai.
Pagarba kiekvienai asmenybei
Atminimo ženklo atidengimo ceremonijoje dalyvavo ir Mažylių anūkas, europarlamentaras Liudas Mažylis. Jis gimė jau pokariu, tačiau puikiai išmano šeimos istoriją. Be to, pats gyveno senelio įkurtos ligoninės pastate buvusiame šeimos bute. Penktadienio popietę jis dalinosi savo tetos Liūdos Mažylytės-Rasteikienės atsiminimais apie žmones, kuriems Mažylių šeima padėjo rizikuodama savo pačių gyvybėmis, laisve, turtu. Pagalbos prašyti žmonės pas Nepriklausomybės akto atradėjo senelį pradėjo eiti jau 1941 m. birželį, vykstant sukilimui. Pirmasis priglaustas – šios ligoninės statybų rangovas Isakas Judelevičius, po karo apsigyvenęs Izraelyje.
Tiesa, šią ir kitas istorijas L. Mažylis išgirdo ne vaikystėje – okuopacijos metais apie tokius dalykus kalbėti vis dar nebuvo saugu. Tik po Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje savo gelbėtojų galėjo pradėti ieškoti per Holokaustą išgyvenę žydai ar jų palikuonys. Būtent taip veikia titulo suteikimas — dėl savo gelbėtojo į „Yad Vashem“ institutą kreiptis turi patys išgelbėtieji. Titulą suteikia Izraelio valstybė.
L. Mažylio tetos prisiminimuose minimos išgelbėtųjų Grigorijaus Teperio, Belos Gurvičiūtės ir Lilijanos Levintoffaitės pavardės. Daugiau istorijų perskaitysite čia.
Beje, anot europarlamentaro, nors Pasulio tautų teisuolių vardai sutekti jo seneliams ir tetai, ypatingai svarbus ir visos grandinės žmonių prisidėjimas padedant, perspėjant, neprasitariant, neskundžiant. Tokius poelgius, kaip pastebėjo L. Mažylis, lemia instinktas, kurį vieni turi, kiti – ne.
Tarp kauniečių Pasaulio tautų teisuolių – rašytojas Kazys Binkis, prezidentas Kazys Grinius, signataras Steponas Kairys ir daug kitų tarpukario šviesuolių – nebūtinai garsių ar turtingų, tiesiog turėjusių L. Mažylio minėtą instinktą.
Pasaulio tautų teisuoliams skirtos atminimo simbolikos pamatyti galite ne tik ant pastatų, bet ir kapinėse – visoje Lietuvoje šį vardą gavusių asmenų kapus specialiu ženklu žymi vilnietis architektas Tauras Budzys. Anot jo, Kauno amžinojo poilsio vietose Pasaulio tautų teisuolių koncentracija didžiausia Lietuvoje (kviečiu paskaityti „Kauno dienoje“ publikuotą Šarūnės Kutinskaitės-Būdavienės interviu su architektu).
Daugiau apie Pasaulio tautų teisuolius sužinosite ir užsukę į Sugiharos namų muziejų – jame veikia nedidelė šiems žmonėms skirtą ekspozicija.
Istoriškai svarbus pastatas
P. Mažylio gimdymo namai atidaryti 1936 m., per beveik 90. metų čia pasaulį išvydo daugiau nei 100 tūkstančių naujagimių. Kaip portale „Modernizmas ateičiai“ rašo Žilvinas Rinkšelis, didelėmis medicinos profesoriaus, akušerio-ginekologo P. Mažylio pastangomis anksčiau čia buvusi Raudonojo Kryžiaus ligoninė rekonstruota ir 1932 m. pastate įkurta ginekologijos klinika. „Iš atsiminimų, metraščių atsiskleidžia ryški P. Mažylio asmenybė: jis buvo rūpestingas, sąžiningas ir itin reiklus žmogus, iš kolektyvo reikalavo aukšto lygio priežiūros. Dirbti buvo priimamos tik puikiai savo darbą išmanančios akušerės, itin tvarkinga išvaizda buvo griežtai privaloma. P. Mažylis parašė apie 100 mokslinių darbų patologinės akušerijos ir ginekologijos klausimais, taip pat populiarios literatūros apie vėžio profilaktiką, paruošė puikių specialistų“, – rašoma pastatą pristatančiame straipsnyje.
„Pastatas buvo statytas ir įrengtas pagal to meto modernumo gaires, o statybininkai juos „pagimdė“ per devynis mėnesius“, – pastebi Ž. Rinkšelis. Pastato projekto autorius – Rytis Romanas Steikūnas, vėliau emigravęs į Braziliją. Anykštėnų biografijų žinyne minima, kad jis gali būti prisidėjęs ir prie legendinio Marakanos stadiono projekto. Tekste pabrėžiama, kad kadangi sveikatos apsaugos ir ypač gimdymo priežiūros būklė Lietuvoje buvo prasta, didžioji dauguma moterų gimdydavo namuose padedant ne visada medicininį išsilavinimą turinčioms pribuvėjoms, todėl P. Mažylis išskyrė 10 nemokamų lovų nepasiturinčioms moterims ir be atlygio priiminėdavo neturtingas gimdyves, taip siekdamas sumažinti didelį gimdyvių ir naujagimių mirtingumą.
„P. Mažylis lėmė perversmą gerinant gimdymo kokybę Lietuvoje, sukūrė sistemą, siekiančią mažinti vaikų ir motinų mirtingumą, rašė knygas, operacijų metodikas, kuriomis yra naudojamasi iki šių dienų. 1940 m. ligoninė buvo nacionalizuota, akušerinė pagalba pradėta teikti visoms moterims ir ligoninės vadovės pareigas pradėjo eiti gydytoja akušerė ginekologė Emilija Bliūdžiūtė. 1989 m. įstaigai suteiktas prof. P. Mažylio vardas, o fojė pastatytas profesoriaus biustas. Atgavus nepriklausomybę, ligoninė buvo viena pirmųjų, leidusių gimdyme dalyvauti ir vyrams“, – prisimenama straipsnyje.
Šiandien P. Mažylio įkurta ligoninė – Kauno miesto savivaldybei priklausantis turtas. Kol kas neskelbiama, kas įsikurs tarpukariu iškilusiame objekte, tačiau naujoji atminimo lenta ant jo fasado turėtų išlikti nepaisant to, kaip keisis pastato paskirtis.
