Kauno tvirtovės I-asis fortas, pavasarį atkreipęs į save dėmesį su Lino Kutavičiaus šviesos instaliacija, ketvirtadienio, spalio 14-osios vakarą, 18val. 08 min., pakvies į ypatingą susitikimą. „Žvėriška paslaptis bus įminta!“, – žada organizatoriai.
Atskleisti naują paslaptį apie miestą-tvirtovę.
Sekime paskui jį ir atrasime vietą, kurioje niekada nebuvome.
Požeminiame Kaune telpa visa miesto istorija, ypatinga patirtis ir džiaugsmas atrasti jos nuotrupas.
Kaip jau greičiausiai žinote, visas Kaunas apjuostas fortų žiedu. Dar XIX a. tai buvo viena svarbiausių Rusijos imperijos tvirtovių. Ryškiausias ir bene labiausiai atpažįstamas simbolis – Kauno Soboras, žymėjo tvirtovės statybų pabaigą ir tapo jos simboliu. Tarsi žiedlapis, aplink kurį kelių kilometrų spinduliu išsidėstė Kauno fortai.
„Žinote, kas svarbiausia? Ne tai, jog tai okupacinė, ne lietuviška tvirtovė, kaip daug kas sako. Tačiau statyta iš lietuviško molio ir tūlo kauniečio rankomis! Išminkyta šimtai milijonų plytų. Ironiška, tačiau tam, kad šiuos mūrus įveiktų, anuomet Vokietijos imperijai reikėjo sukurti galingiausią artilerijos pabūklą pasaulyje!“, – pasakoja VŠĮ „Kauno tvirtovės parkas“ direktorius Egidijus Bagdonas.
1915 m. rugpjūčio mėnesį Kauno apylinkėse užvirė didžiausias mūšis Kauno istorijoje. Kaizerio armija pradėjo carinės Kauno tvirtovės šturmą. Rašoma, jog Kauno tvirtovės šturmo metu buvo paleista 800 000 įvairaus kalibro sviedinių.
„Su komanda išvalėme autentiškus, pirmąjį pasaulinį karą menančius griuvėsius forte – čia sustojusi istorinė akimirka, kuomet sprogimo jėga suardė kareivinių skliautus. Iš viršaus tai 12 metrų skersmens krateris, kurį paliko iš 1 km aukščio kritęs 800 kg svėręs sviedinys, o iš kareivinių vidaus – atsiveria dangus, į požemius krenta jau ne bombos, o natūrali šviesa“, – pasakoja E. Bagdonas.
Architekto Manto Maziliausko archiskulptūrinė erdvės kompozicija „Pa(si)matymas“ atskleis šį susitikimą įvairias kampais. Kaip nuostaba, iš kurios pirminio impulso jau mezgasi nauji kūrybiniai audiniai. Kaip metafizinė Bertos akis, obuolys akiduobėje, lyg žvėries guolyje, Istoriniame Kauno tvirtovės žiedo grunte, pirmąjame forte.
„Ši instaliacija skirta susitikimui, pasimatymui ir MATYMUI. Kaunui ir pasauliui, Urbis et Orbis! Akis, kaip bene stipriausias vizualumo ženklas, čia virsta abstrahuota skulptūra, artima mūsų planetos provaizdžiui. Šiuolaikine skulptūrine plastika sukonstruota struktūra, skirta istorijos audrų prasmingai atminčiai įženklinti ir tuo pačiu naujam, ateities kūrybos sūkuriui užčiuopti“, – pristato idėją menininkas.
Anot M. Maziliausko, konstrukcija – eglės rašto. Rūdintuose ir raudonintuose strypuose, tarsi skulptūrinėse gijose įsisuka penkių metrų skersmens didysis Kauno vyzdys. Panaudota beveik pusė kilometro armatūros. Numatomas ir lęšis. Tai 2,5 metro skersmens apskritas stiklinis langas ir stogas.
Visas instaliacijos įrengimas tapo procesu, į kurį įsitraukė tiek Kauno tvirtovės parko darbuotojai, tiek profesionalūs šaltkalviai, o montuojant skulptūrą vietoje prireikė ir krano.
Forto kareivinėse ketvirtadienį taip pat pasitiks garso instaliacija „420“, kurios autorius – muzikinio projekto „Entropija“ autorius, garso menininkas Marius Paulikas. Techninio garso instaliacijos sprendimo autorius – Augustinas Buizina. „420“ taip pat yra erdvinė kompozicija, paverčianti forto kareivines muzikiniu instrumentu, tarsi Žvėris įkūnijanti akustinę erdvę.
Projektą „Kauno (Žvėries) tvirtovė“ pristato „Kaunas 2022“.
