„Trileris ne pagal scenarijų“, „romantinė drama be cenzūros“, „nesurežisuota tragikomedija“, „kostiuminis epas iš gyvenimo“ – tokiais filmų pristatymais naująjį sezoną pasitiks dokumentinių filmų festivalis „Nepatogus kinas“. Spalio 7–26 d. Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Alytaus kino salėse ir internete visoje Lietuvoje vyksiantis festivalis atskleidė programą.
„Kai kurių žmonių gyvenimai – įdomesni už filmus. Ir būtent tokius realybėje vykstančius trilerius, tragikomedijas ar romantines dramas užfiksuoja talentingų, kasdienybėje kino ieškančių kūrėjų kameros akis. Apie tikrų istorijų sukeliamą nuostabą, įkvėpimą ir grožį nusprendėme priminti žiūrovams žanrų pavadinimus pasiskolinę iš Holivudo, tačiau visi siužetai šiose istorijose – tik iš gyvenimo“, – atskleidžia „Nepatogaus kino“ vadovas Gediminas Andriukaitis.

„Programoje nugulė daugiau nei pusšimtis tikrų istorijų, kurias žiūrovų patogumui suskirstėme į temines programas. „Nepatogiame kine“ šiemet ir vėl bus galima rasti visko – nuo pasaulį keičiančių įkvepiančių žmonių iki visiškai beprotiškų ir kontraversiškų istorijų. Ir, kaip visad, žiūrovų lauksime ne tik kino salėse – šiemet beveik visą programą taip pat bus galima žiūrėti internete iš bet kurios Lietuvos vietos. Na, o tiems, kas norės filmų išvysti kuo daugiau, paleidome ribotą festivalio abonementų, su kuriais galima neribotai žiūrėti filmus, kiekį“, – pasakoja G. Andriukaitis.
Svajonės, utopijos ir distopijos
Jautiesi vienišas? O ką darytum, jei tavo vyras turėtų meilužę? Sprendimų yra: meilės lėlė už 749 dolerius ir nauja profesija – „meilužių išskyrėja“. O kur dar botokso klinikos klestėjimas Beirute krentant bomboms, mažos salos miestelį „užėmusios“ lesbietės ar jaunieji 9-ojo dešimtmečio Š. Korėjos idealistai – programoje „Keisčiau už fikciją“ nugulė utopiški, distopiški ir visiškai beprotiški pasauliai.

Amerika – svajonių šalis, kurioje svajonės pildosi tikrai ne visiems. Programa „Amerikietiška svajonė“ papasakos apie gyvenimą pigiame viešbutyje su priklausomybėse paskendusiais tėvais, apie vietinę mafiją kažkodėl sudominusį mėgėjišką moksleivių filmą, apie įtariamus pedofilus demaskuojantį TV šou ir pakvies į žadą atimantį šedevrą su užburiančiu Philipo Glasso garso takeliu.
Galia ir radikalumas
Kas vyksta už uždarų politikos durų, kuomet išsijungia žurnalistų kameros? Kas lieka tarp praleistų montažo eilučių? Programos „Galios koridoriai“ filmai suteiks neeilinę prieigą prie įtakingų pasaulio politikų ir jų dilemų. Buvusį NATO vadovą ir Slovakijos prezidentę kritiniais laikotarpiais sekančios kameros, istorija apie nacistinės Olandijos „kino carą“ ir trys su puse valandos siekiant suprasti, kas įvyko tarp Izraelio ir Palestinos – politinis pasaulis šios programos filmuose matysis lyg per padidinamąjį stiklą. Iš labai arti „Nepatogus kinas“ pažvelgs ir į karo alinamą Ukrainą, kuriai dedikavo programą „Mėlyna geltona“. Plačiau apie ją – paskambinus numeriu 1482.
Ar pasaulis tikrai radikalėja? Programos „Radikalūs ir įsiutę“ filmai, ko gero, nenuramins, bet pakvies daugiau sužinoti – tam, kad taptumėme atsparesni. Štai unikalus policijos padalinys Švedijoje užtikrina net ir didžiausių radikalų teisę protestuoti, Norvegijoje prisidengiant žodžio laisve deginamas Koranas, žurnalistė infiltruojasi į kraštutinių dešiniųjų tinklą, radikalūs krikščionys JAV siekia perimti mokyklų kontrolę, o vienas režisierius vieną dieną sulaukia skambučio, kurio bijo visi influencerių ir perdėto vyriškumo pasaulyje augančių vaikų tėvai.
Kalbėti, netylėti
Kai sistema tavęs negirdi, turi šaukti daug garsiau – programos „Keisti ar keistis?“ filmai pasakos apie tuos, kurie renkasi netylėti. Aborto pagalbos linija konservatyvioje Lenkijoje, apmąstymai apie moters teisę į privatumą ir kūno autonomiją, tyli kova po diktatūros nuvertimo ir net stand up komedija kaip įrankis būti išgirstai, kai niekas tavęs neišgirdo Jungtinių Tautų Organizacijoje – tai filmai apie nepalūžtančius ir įkvepiančius.
O programos „Kalbos barjerai“ filmai prabils apie tai, ką galvojame, bet nutylime. Klimato mokslininkai susiduria su iki šiol jiems nežinoma tyrimų kryptimi – savo pačių emocijomis ir nerimu, lytį trokštantis keisti trylikametis susiduria su biurokratija ir nežinia, trys globėjai mėgina vaikams sukurti saugius namus, o nekalbus vyras mėgina prakalbinti kitus vyrus apie kalbėjimą, vyriškumą ir jausmus.

Kelionės po pasaulį ir jausmus
Pasaulis yra be galo didelis ir kupinas jausmų, o programa „Užuovėja“ supažindins su jame vietos ieškančiais herojais – atviromis širdimis, su įkvepiančiu lengvumu jie puoselėja ryšius su savo žeme ir žmonėmis. Šmaikštus ir nuoširdus indų režisieriaus žvilgsnis į vieną Varšuvos gatvę, sapniška odisėja tarp Mongolijos lygumų ir miesto, Kalnų Karabacho kaimelio gyventojų testamentas, vienišas berniuko pasaulis Kinijos kalnuose, 15 metų kurtas žavaus Portugalijos kaimelio portretas – šios programos filmai kvies keliauti per vietas ir jausmus.
Į kelionę pakvies ir programa „Žemė mena viską“, šįkart – į laukinius kraštovaizdžius, kurie filmų herojų gyvenimuose užima pagrindinius vaidmenis: į kamerą žvelgiantys vilkai, pirmoji pasaulyje upė, kurios teisės pripažintos parlamente, ir šiuose kraštovaizdžiuose veikiantys žmonės – ekologišką gyvulių ūkį kurianti italų kaubojų šeima ir pirmoji į K2 viršūnę įkopusi moteris – iš Plungės kilusi Wanda Rutkiewicz.

Jaudinantis patyrimo džiaugsmas atrandant naujus grybus, gyvybės rūšis ar žemynus aplankys žiūrint programos „Mokslas“ filmus. Barbių kiaulyčių, psichodelinių Elvio sliekų ir jūros agurkų kupinos nepažintos vandenyno gelmės, didinga ir nenuspėjama Antarktidos ledo dykuma ir magiška 3D kelionė per grybų pasaulį, vedama Björk balso – filmai žiūrovus nukels į netikėčiausias vietas.
Apie „Nepatogų kiną“
„Nepatogus kinas“ – nuo 2007 m. kasmet vykstantis tarptautinis žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalis, kuriame filmų ir renginių programa kuria erdvę skleistis žmogaus teisių, politikos, socialinės atsakomybės, tvarumo temoms, rengiami patyriminiai seansai, pokalbiai su filmų kūrėjais, herojais, žmogaus teisių aktyvistais ir ekspertais. Vieni pagrindinių festivalio rėmėjų – Lietuvos kino centras, Vilniaus miesto savivaldybė, ES programa „Kūrybiška Europa“ MEDIA, Užsienio reikalų ministerija ir Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo programa „LT AID“.
