Jei jaunystėje kartu su Miku Suraučiumi ir jo grupe „Plius minus“ įsijautę dainavote: „Gyvenau be laikrodžio kaip vargšas / Gyvenau be laikrodžio kaip Dievas / Buvo mano naktys, buvo mano dienos…“, dokumentinis filmas „Rokeris iš miškų. Mikas Suraučius“ jums bus malonus siurprizas. Bet toks jis bus ir jaunesnės kartos žiūrovui, besidominčiam lietuviškos muzikos istorija.
Filmas Lietuvos kino teatruose pradedamas rodyti jau šį mėnesį, o Kauno kino centre „Romuva“ rugsėjo 28 d. vyks ir susitikimas su žiūrovais, kuriame dalyvaus pats Mikas Suraučius, dainininkė Irena Ašakaitė, ir filmo kūrybinė grupė. Bilietai jau parduodami.
Tik muzika ir meilė
Filme pristatomi laikai, kuriais Lietuvoje drausta viskas, kas egzistavo laisvajame Vakarų pasaulyje. Tad kas liko to meto jaunimui? Muzika, kūryba ir meilė – kaip dainuoja bitlai savo dainoje „All You Need Is Love“.
Muzikantai patys tobulino gitaras, pridėdami papildomų stygų, sukiodami nešiojamų latviškų radijo grotuvų „VEF“ rankenėles mėgino klausytis Vakaruose grojamos muzikos ir įrašinėti ją į pirmuosius juostinius magnetofonus. Siuvosi kelnes su „kliošu“, ieškojo batų su platforma, priešindamiesi valdžiai augino ilgus plaukus.
Filme kadras po kadro atsiskleidžia talentingojo M. Suraučiaus muzikinė biografija. Tuo metu, kai pasaulis svaigo nuo „The Beatles“ hito „A Hard Days Night“, Mikas su bendraminčiais Druskininkuose pradėjo groti keistą muziką – bigbitą (iš anglų k. – stiprus smūgis).
„Plius minus“ – prieš estraduchą
Kitas svarbus filme aptariamas etapas – išvykimas į Vilnių, grupės „Plius minus“ atsiradimas. „Mums jau buvo atsibodusi ta estraducha, norėjosi kurti kitaip, atrodyti kitaip“, – prisimena M. Suraučius.
„Plius minus“ koncertinės programos buvo lyg spektakliai. Išsiskyrė neįprasta scenografija, kostiumais, režisūriniais sprendimais. Kas matė, niekada nepamirš roko oratorijos „Velnių malūnas“, kurioje skamba tuomet labai neįprastas psichodelinis rokas.
Muzikines programas padėjo rengti, atlikėjų stilių kūrė estrados režisūrą baigusi „Plius minus“ muzikantė ir dainininkė Irena Ašakaitė, kurią filme išvysite pasakojančią prisiminimus apie laikus, kai grupė buvo šlovės zenite. Pamačiusios, kaip koncerte atrodo „Plius minus“ dainininkės, to meto panelės irgi siuvosi miniakus, kopijavo šukuosenas.
Irenos pasakojimą papildo buvusi dainininkė Jūratė Valiukonytė-Noethen, kuri tvirtina, kad net tada, kai nuo normalaus pasaulio buvome atitverti geležine uždanga, į Lietuvą įvairiais būdais prasiskverbdavo muzikos, mados naujienos.
Baladė Lietuvai 80-aisiais
Filme skamba gražiausios Miko Suraučiaus ir „Plius minus“ dainos, tarp jų ir jaudinanti baladė apie mažytę, lyg duonos riekelė ant pasaulio vaišių pilno stalo, Lietuvą. Baladė taip ir vadinasi – „Lietuva“ (žodžiai Janinos Degutytės). Muzikologas Darius Užkuraitis filme pasakoja savo prisiminimus apie žiūrovų emocijas skambant šiai dainai: „Pasigirdus gražiajai, fantastiškai baladei „Lietuva“, praktiškai visi Sporto rūmai buvo atsistoję, uždegę žiebtuvėlius. Jausmas nepakartojamas!“
Su Povilaičiu ir Kernagiu
Muzikos keliai M. Suraučių buvo suvedę su Stasiu Povilaičiu, Vytautu Kernagiu, kuris Mikui Suraučiui buvo sugalvojęs pravardę, kurią žinojo visa Lietuva – Sūris Mikaučius, jiedu kartu grojo grupėje „Kabaretas tarp girnų“. Intriguojanti detalė – populiarią dainą „Kaip gražu miške“, kurią mintinai moka visa Lietuva, Kernagiui pasiūlė Mikas.
Filme kompozitorius Teisutis Makačinas vardija, kuo M. Suraučiaus muzika ir „Plius minus“ grupė skyrėsi iš kitų to meto grupių, teatro režisierius Jonas Vaitkus pasakoja, kaip jis jaunas muzikavo Miko Druskininkuose suburtoje bigbito grupėje „BASSVIM“, muzikantas Georgijus Mosteikis nedailina praeities, kurioje buvo ne tik geros muzikos, bet ir merginų, šampano.
–
Filmo kūrybinė grupė: režisierius/montažo režisierius Adomas Liutkevičius („Dokumentikos bazė“), prodiuserė Inga Liutkevičienė („Mažoji leidykla“), operatorius Algis Liutkevičius. Filmo trukmė – 75 minutės.
Kino teatruose filmas „Rokeris iš miškų. Mikas Suraučius“ pradedamas rodyti nuo rugsėjo 24 dienos.
Filmo gamybą iš dalies rėmė Druskininkų miesto savivaldybė, Druskininkų klubas, Druskininkų kultūros centras, advokatų kontora „Temidė“.
