Šiandien Vokietijoje futbolas yra populiariausia sporto šaka ir neatsiejama daugelio vokiečių gyvenimo ir visos šalies kultūros dalis. Tačiau futbolo istorijos kelias Vokietijoje ne visuomet buvo rožėmis klotas.
Kaip pagrindinę kliūtį, trukdžiusią sklandžiai šios sporto šakos raidai, galima įvardyti nacionalsocializmą. 1933 m. į valdžią atėję nacionalsocialistai gerokai pristabdė futbolo tobulėjimą, profesionalėjimą. Jie aktyviai kišosi į kasdienį futbolo klubų gyvenimą: rasinių įstatymų pagrindu šalino iš komandų žydų kilmės sportininkus ir personalo narius, o prasidėjus Holokaustui juos masiškai žudė. Vienas iš labiausiai nukentėjusių futbolo klubų nacionalsocialistų valdymo metu buvo Miuncheno „Bayern“. Dalies šio klubo kūrėjų ir narių tragiški likimai tiesiogiai siejasi su Kauno IX forto istorija.
Nūdien žinomiausias ir tituluočiausias Vokietijos futbolo klubas Miuncheno „Bayern“ buvo įkurtas dar XX a. pradžioje. 1932 m. šiai komandai pirmą kartą pavyko iškovoti Vokietijos pirmenybių nugalėtojų titulą. Šį pasiekimą klubas pelnė sudėtyje turėdamas narių žydų, vaidinusių išties svarbų vaidmenį komandos gyvenime. Be jokių abejonių, ryškiausia to meto klubo asmenybe galima laikyti Kurtą Landauerį (Kurt Landauer), ėjusį klubo prezidento pareigas nuo 1913 iki 1933 m. (su nedidelėmis pertraukomis). Būtent jo pastangomis klube suburta futbolo komanda pavertė Miuncheno „Bayern“ vienais geriausių Vokietijoje. Išaugo ir sustiprėjo profesionalus požiūris į sportą. Vadovaujant Kurtui Landaueriui, „Bayern“ taip pat suformavo ir savo idėjinį veidą: šis Bavarijos klubas buvo pelnytai laikomas kosmopolitišku, liberaliu ir atviru visiems žmonėms, nepaisant skirtingų jų tautybių ar įsitikinimų.
1933 m. į valdžią Vokietijoje atėjus nacionalsocialistams, Miuncheno „Bayern“ susidūrė su spaudimu, panieka ir žydų šalinimu iš klubo. Šis klubas nacių buvo prisikariamas „Judenklub“ (liet. – žydų klubo) kategorijai. Pirmosios nacių represijos prieš žydus dar nereiškė fizinio jų sunaikinimo. Pradžioje naciai siekė žydus išstumti iš kasdienio gyvenimo, paversti juos visuomenėje nematomais. Būtent nuo šių represijų nukentėjo ir „Bayern“ klubas, pirmiausia – jo vadovybė. Iš klubo pašalinti žydai buvo verčiami emigruoti arba netgi laikinai įkalinami.
Situacija tapo dar dramatiškesnė, kai prasidėjo Antrasis pasaulinis karas. Šalyje likusius žydus imta uždarinėti į koncentracijos stovyklas ir / arba jie buvo išvežami nužudyti į Reicho užimtas teritorijas Rytuose. Tarp šių žmonių buvo Miuncheno „Bayern“ klubo jaunimo akademijos vadovas Otas Albertas Byras (Otto Albert Beer), kuris 1941 m. lapkričio pabaigoje su šeima buvo nužudytas Kauno IX forte. Taigi dabar kiek daugiau ir išsamiau apie šį Vokietijos futbolo klubui itin nusipelniusį žmogų.
Otas A. Byras gimė 1891 m. birželio 3 d. Karlsrūhėje (Karlsruhe), Vokietijoje. Sulaukęs aštuonerių, jis su tėvais persikėlė į Miuncheną. 1907 m., būdamas šešiolikos metų, jis įstojo į „Bayern“ klubo futbolo sekciją (tuomet daugelis komandų apjungdavo ne vieną, bet keletą sporto šakų). Pirmojo pasaulinio karo metu O. A. Byras įstojo į Vokietijos kariuomenę savanoriu ir, pasibaigus karui, jau turėjo leitenanto laipsnį.
Po Pirmojo pasaulinio karo O. A. Byras pirmiausia pasuko verslo keliu. Jis buvo „Theilheimer & Beer“ kompanijos, užsiėmusios tekstilės gaminiais, bendraturtis, vienas iš savininkų. 1922 m. O. A. Byras sukūrė šeimą su Nele Frenkel (Nelly Fraenkel). Tais pačiais metais jie susilaukė pirmojo sūnaus, kurį pavadino Ernstu Rudolfu (Ernst Rudolf). Dar po trejų metų šeimai gimė antrasis sūnus – Kurtas Gustavas (Kurt Gustav).
Novatoriškasis „Bayern“ klubo prezidentas K. Landaueris, siekdamas stiprinti komandą, dėjo daug vilčių į jaunimo akademijos veiklą. 1926 m. O. A. Byras ėmė vadovauti „Bayern“ ekipos jaunimo sekcijai ir buvo atsakingas už tai, kad jauni futbolo talentai vėliau sėkmingai įsilietų į komandos sudėtį. Anuomet prisivilioti žaidėjus iš kitų komandų, juo labiau – iš užsienio, buvo sunku, todėl daugelis komandų buvo priklausomos nuo savo pačių užaugintų ir išugdytų futbolininkų. Vyresnysis Byrų sūnus Ernstas Rudolfas taip pat žaidė „Bayern“ klubo jaunimo akademijoje. Tėvas Otas Albertas vadovavo akademijai vos trejus metus, tačiau susilaukė didelio dėmesio ir vietinėje spaudoje. 1929 m. straipsniuose O. A. Byras buvo giriamas už indėlį į jaunimo ugdymą ir tai, kad jaunimo komandos idėja įleido gilias šaknis į „Bayern“ klubo ir viso Miuncheno gyvenimą. Uolus O. A. Byro darbas jaunimo akademijoje ir jo rūpesčiu padėti tvirti veiklos pamatai bei vis labiau puoselėjama jaunųjų žaidėjų įsiliejimo į suaugusiųjų „Bayern“ komandos gretas praktika ilgainiui subrandino didžių vaisių. 1932 metais ši Miuncheno ekipa nugalėjo varžovus Vokietijos pirmenybių finale ir susilaukė pelnytos laimėtojų garbės bei pripažinimo.
Pasitraukęs iš „Bayern“ klubo jaunimo sekcijos vadovo pareigų, O. A. Byras ir toliau dalyvavo komandos gyvenime. Nors „Bayern“ klubo prezidentu buvo K. Landaueris, tačiau jis vienas negalėjo priimti sprendimų. Klubo struktūroje veikė tarybos komitetas, į kurį kasmet vykdavo rinkimai. Kandidatus šiems rinkimams atrinkdavo trijų narių kolegija, – pastarajai priklausė ir O. A. Byras (nuo 1929 iki 1933 m.). Tačiau 1933 m., po nacių atėjimo į valdžią, O. A. Byrui, kaip ir daugeliui kitų klubo žydų, teko pasitraukti iš užimamo posto. Po metų iš atleisto K. Landauerio prezidento postą perėmęs Zigfridas Hermanas (Siegfried Herrmann) vėl paskyrė O. A. Byrą į naujai suformuotą Vyresniųjų tarybą. Tokį sprendimą galima laikyti pasipriešinimo naciams aktu. Tuomet daugelis žydų jau buvo netekę savo užimamų postų futbolo klubuose Vokietijoje, o šiuo atveju veiksmas buvo priešingas – žydų kilmės žmogui skiriamos gana aukštos ir garbingos pareigos. Tuo pat metu O. A. Byras priklausė Miuncheno žydų gimnastikos ir sporto klubo tarybai, o 1936 m. trumpai vadovavo šiam klubui.
Naciams įsigalėjus valdžioje, Byrų šeimos gyvenimas kardinaliai pasikeitė. O. A. Byras, kuris buvo Pirmojo pasaulinio karo veteranas ir Vokietijos patriotas, neskubėjo emigruoti, nes, ko gero, kaip ir dauguma Vokietijos žydų, galvojo, kad nacių antisemitinė politika bus laikina ir galiausiai visi apribojimai bus panaikinti. Tačiau sulig kiekviena diena situacija tik blogėjo, buvo įvedami vis nauji ribojimai. O. A. Byras, kaip ir kiti Miuncheno „Bayern“ klubo nariai žydai, buvo pašalinti iš komandos. Visi jie galėjo dalyvauti tik žydų tautybės pagrindu sukurtų klubų veikloje. Šia veikla O. A. Byras ir užsiėmė iki 1938 m. lapkričio mėnesio, kai naciai oficialiai likvidavo visus žydų sporto klubus ir tokiu būdu iš sportinės veiklos galutinai pašalino žydus. Tai reiškė, jog žydai galėjo sportuoti tik slapta ir daugiau pavieniui, pavyzdžiui, atlikti mankštos pratimus namie. Viešumoje, dargi susibūrus į grupeles, žydų kilmės žmonės aktyviai sportuoti nebegalėjo.
O. A. Byras su šeima patyrė didelių sukrėtimų ne tik sporto srityje, bet ir versle, kuris buvo pagrindinis šeimos pragyvenimo šaltinis. Jo verslas sulaukė didelio spaudimo iš valdžios institucijų, mažėjo klientų srautas, nes antisemitinė propaganda ir neapykanta žydams įvairiomis formomis vis labiau plito visuomenėje. Nuo visų antisemitizmo apraiškų buvo neatsiejamas vis didėjantis nenoras turėti verslo reikalų su žydais. 1938 m. spalio mėnesį, naciams vykdant žydų pašalinimo iš ekonominio gyvenimo programą, O. A. Byro kompanija buvo galutinai likviduota.
1938 m. lapkričio 10 d. O. A. Byras kartu su buvusiu „Bayern“ komandos prezidentu K. Landaueriu buvo įkalintas Dachau koncentracijos stovykloje. Jam buvo skirtas kalinio numeris 19829. Stovykloje O. A. Byras praleido 33 dienas ir gruodžio 12 d. buvo paleistas. Tikėtina, jog paleidimo priežastis buvo ta pati, kaip ir K. Landauerio atveju. O. A. Byras greičiausiai buvo paleistas todėl, kad Pirmojo pasaulinio karo metu tarnavo Vokietijos kariuomenėje (buvo karys savanoris).
Visi šie milžiniški sukrėtimai, įvykę per labai trumpą laikotarpį, – 1938 m. rudenį, – pagaliau leido O. A. Byrui susivokti, kad jis ir jo šeima Vokietijoje yra nepageidaujami. Be to, visa gyvenimo veikla – ir verslas, ir sportas – buvo iš jo atimti. Todėl beliko vienintelis kelias – emigracija. Nuo 1938 iki 1941 m. O. A. Byras bandė emigruoti į Keniją ir Rodeziją (dabartinė Zambija ir Zimbabvė) bei į Naująją Zelandiją. Pirmos dvi šalys buvo Didžiosios Britanijos kolonijos, o Naujoji Zelandija pavaldi britų karūnai, bet turėjusi gan didelę autonomiją. Visi bandymai emigruoti buvo nesėkmingi. Šiuo laikotarpiu emigruoti iš Vokietijos pasisekė tik nedidelei grupei žydų. Oficialiai emigracija buvo uždrausta tik 1941 m. spalio mėnesį SS reichsfiurerio Heinricho Himlerio (Heinrich Himmler) įsakymu.
Oficialiai uždraudus žydams išvykti iš Vokietijos, jau kitą mėnesį prasidėjo jų masinės žudynės. Tuomet 5 000 Vokietijos žydų buvo deportuoti iš Miuncheno, Frankfurto, Berlyno, Vienos (Austrija) ir Breslau (dab. Vroclavas, Lenkija). Pagal pirminį planą jie turėjo būti perkelti ir įkurdinti Rygos gete, tačiau šis buvo smarkiai perpildytas ir vietos Reicho žydams neatsirado. Tuomet jie buvo nukreipti į nacistinės Vokietijos okupuotą Kauną.
1941 m. lapkričio 25 ir 29 dienomis Kauno IX forte buvo vykdomos masinės Reicho žydų žudynės. Jų tarpe atsidūrė ir 1 000 Miuncheno žydų. Būtent šiame Miuncheno žydų sąraše užfiksuota ir visa Byrų šeima. Kartu su kitais Vokietijos žydais, O. A. Byras ir jo šeimos nariai ir buvo sušaudyti šalia IX forto iškastuose grioviuose. Egzekucijos metu O. A. Byrui buvo apie 50, jo žmonai Nelei – 40 metų, o sūnums Ernstui Rudolfui ir Kurtui Gustavui – atitinkamai 18 ir 16 metų. Kauno IX fortas tapo „Bayern“ klubo jaunimo akademijos įkūrėjo ir trenerio O. A. Byro ir jo šeimos paskutiniąja gyvenimo stotele.
Ilgus metus po Antrojo pasaulinio karo O. A. Byro, kaip ir kitų „Bayern“ klubo žydų, indėlis į klubo istoriją buvo pamirštas, ar bent jau neakcentuojamas. Tačiau šiandien tiek O. A. Byras, tiek ir buvęs ilgametis klubo prezidentas K. Landaueris „Bayern“ klube yra pagerbti įvairiais būdais: kuriamos ir įrengiamos ekspozicijos, statomi paminklai, skulptūros ir kiti atminimo ženklai, neretai ir klubo sirgaliai parodo, išreiškia jiems deramą pagarbą futbolo rungtynių metu.
Šių metų birželio 18–20 d. Kaune lankėsi Miuncheno „Bayern“ klubo sirgaliai, vykdantys socialinės krypties projektą „Fanprojekt München“. Ši organizacija, telkianti futbolu besidomintį jaunimą, puoselėja taikią komandų palaikymo kultūrą, ugdo kritinį požiūrį į ekstremizmą bei diskriminaciją. Vienas iš pagrindinių grupės atvykimo į Kauną tikslų – prisiminti ir pagerbti Holokausto metu Kauno IX forto teritorijoje nužudytus Miuncheno „Bayern“ klubo atstovus ir jų šeimos narius.
Išskirtinis dėmesys buvo skiriamas klubo jaunimo akademijos vadovui O. A. Byrui ir jo šeimai. Vizito metu projekto dalyviai ekskursijose susipažino su Kauno miestu, aplankė buvusią Kauno geto teritoriją ir Kauno IX forto muziejų. Jaunuoliai aktyviai domėjosi Lietuvos istorija, nevengdami skaudžiausių temų. Svečiai iš Vokietijos taip pat bendravo su Kauno miesto žydų bendruomenės pirmininku Gercu Žaku, kuris pasidalino savo tėvo, buvusio Šiaulių geto ir Dachau koncentracijos stovyklos kalinio istorija. Pokalbio metu jie galėjo geriau pažinti sunkią Holokausto patirtį, kuri vėliau persidavė netgi jau po visų tragiškų įvykių gimusiems išgyvenusiųjų palikuonims.
Kauno IX forto muziejininkė Simona Gustaitytė svečiams pristatė keletą iš Miuncheno atvežtų ir Kauno IX forte nužudytų asmenų biografijų. Šią medžiagą jai pavyko atrasti Vokietijos archyvuose. Šiuo apsilankymu „Fanprojekt München“ dalyviai parodė, kad jiems iš tiesų svarbi istorija ir deramas buvusių komandos narių atminimas.
