Ką reiškia užmegzti ryšį su kitu žmogumi, kai mus skiria ne tik fiziniai atstumai, bet ir kultūrinės, emocinės, technologinės sienos? Ar šiuolaikiniame pasaulyje dar įmanomas tikras, gyvas kontaktas?
Apie tai kalba šokio ir šiuolaikinio cirko spektaklis „Where Do I Connect?“. Nuo Kauno gatvių iki tarptautinių festivalių Prancūzijoje, o dabar ir Meksikoje – spektaklis toliau keliauja per pasaulį, ieškodamas naujų būdų kurti ryšį. Kūrinį pristato šiuolaikinio cirko menininkas Džiugas Kunsmanas ir šokėjas Adrian Carlo Bibiano. Su kūrėjais apie spektaklio evoliuciją, patirtis ir būsimą turą kalbasi Greta Kunsmanė.
Kaip gimė šis spektaklis?
Džiugas Kunsmanas: Projektas prasidėjo kaip atsakas į pandemijos sukeltą izoliaciją, neapibrėžtumą, socialinį atitolimą. Tai buvo bandymas kalbėti apie žmogiškąjį ryšį pasaulyje, kuris vis labiau svetimėjo dėl informacinių burbulų, technologijų neigiamo poveikio, nerimo dėl ateities. Spektaklis iš pradžių veikė tarsi tiesioginė refleksija į tuometinę realybę, bet laikui bėgant tapo universalesnis. Išsigrynino žinutė, jog, nesvarbu, kas benutiktų šiame chaotiškame pasaulyje, mes, kaip žmonės, vis dar ieškome būdų būti kartu.
Adrian Carlo Bibiano: Kai pradėjome kurti šį spektaklį, pandemijos simboliai buvo visur. Pamenu, vienoje spektaklio dalyje Džiugui užrišdavome akis vienkartine medicinine kauke – tuomet tai turėjo aiškią prasmę. Šiandien kaukė scenoje sukeltų visai kitokias emocijas, todėl ją pakeitėme skarele. Per daugiau nei 40 pasirodymų spektaklis patobulėjo – šiandien jis dar gyvesnis ir žaismingesnis nei pradžioje.
Kur ryšį kurti lengviau – didmiesčiuose ar mažesniuose miestuose?
Džiugas Kunsmanas: Žmogiškasis ryšys neturi sienų, tačiau tiek didmiesčiai, tiek regionai mums labai svarbūs. Žinoma, šio turo dėka siekiame, kad šiuolaikinis cirkas ir šokis būtų prieinami ne tik didmiesčių auditorijoms. Mūsų tikslas – ne tik parodyti, bet ir užmegzti ryšį, išgirsti, pabūti kartu. Kartais nuvykstame į vietas, kur kultūra atrodo sunkiau pasiekiama, ir iš pradžių atrodo, kad bus sudėtinga. Bet būtent ten dažnai įvyksta patys netikėčiausi ir nuoširdumu stebinantys susitikimai su publika.
Adrian Carlo Bibiano: Kiekviena vieta turi savo atmosferą – vienur jaučiamės lyg roko koncerte, kitur – lyg lėtame šokyje su nepažįstamuoju. Tačiau labiausiai įstringa tie momentai, kai matai, kaip vyras su kostiumu šoka šalia baso vaiko – tada nebelieka nei „žiūrovų“, nei „atlikėjų“. Visi tampa lygūs, nesvarbu jų amžius ar kilmė. Toks susiliejimas, bendrumo jausmas – viena iš stipriausių šio projekto patirčių. Lieka tik žmonės, besidžiaugiantys ta pačia atmosfera. Mane visada traukia mažesni miesteliai, juose tvyro ypatingas svetingumas.
Kaip pavyko sujungti cirką ir šokį?
Džiugas Kunsmanas: Aš ateinu iš cirko, Carlo – iš šokio. Pradžioje baiminomės, kad viena sritis gali užgožti kitą, bet mums pavyko rasti balansą. Spektaklis nėra nei „cirkas su šokio elementais“, nei „šokis su akrobatika“. Čia lygiavertiškai persipina abu žanrai. Mėgstame sakyti, kad, jei kada susipyksime, viskas baigsis šokių dvikova arba dramatišku stovėjimu ant rankų. (juokiasi)
Kodėl Meksika yra svarbi šio spektaklio maršrute?
Adrian Carlo Bibiano: Jau kurį laiką gyvenu Lietuvoje ir visada svajojau sujungti šios šalies bei Meksikos scenas. Džiaugiuosi, kad susiklostė palankios aplinkybės ir mūsų spektaklis pateko į „Espontaneo“ festivalį. „Where Do I Connect?“ gastrolės ne tik reikšmingas kultūrinis, bet ir istorinis įvykis, suartinantis dvi tolimas šalis, tai – pirmasis lietuviško šiuolaikinio cirko ir šokio pasirodymas Meksikoje!
Džiugas Kunsmanas: Esame dėkingi, kad galime tęsti šio spektaklio kelionę. Įdomu, kad spektaklis prasidėjo mano gimtajame Kaune, o baigsis Carlo gimtinėje – Puerto Valjartoje, prie Ramiojo vandenyno. Iki tol turėsime devynis pasirodymus Lietuvoje – aplankysime Šilutę, Žagarę, Šiaulius, Panevėžį, Kretingą, Kaišiadoris, Alytų, Rumšiškes ir Krakes. Tiesą sakant, gal net per daug užsibrėžėme, bet norėjome parodyti spektaklį kuo įvairesnėse vietovėse, todėl turą suskirstėme į dvi dalis – vasaros ir rudens.
Adrian Carlo Bibiano: Taip, rudenį vyksime į Meksiką. Labai laukiu sugrįžimo, nors ir trumpam. Dabar save laikau kauniečiu, bet noriu su savo kultūra supažindinti ir kolegas.Džiaugiuosi, kad ten keliausime.
Ar tai jau paskutinė stotelė?
Džiugas Kunsmanas: Kol spektaklis vis dar aktualus žmonėms, kol jaučiame ryšį su publika – tol norime jį rodyti. Svarbu pabrėžti, jog „Where Do I Connect?“ mums – ne tik kultūrinės sklaidos projektas, bet ir būdas megzti gyvą, nuoširdų dialogą su skirtingomis bendruomenėmis. Norime ne tik rodyti, bet ir klausytis, būti kartu. Stengiamės bent trumpam sukurti besąlygiško pasitikėjimo erdvę. Taip pat jau galvojame apie ateitį – naujus kūrybinius žingsnius ir planus. Tačiau dabar visas dėmesys skiriamas jau šeštadienį prasidedančiam intensyviam turui po Lietuvą ir Meksiką, kuris, tikimės, atneš ne tik naujų patirčių, bet ir padovanos žmonėms nepamirštamų akimirkų.
Spektaklio rodymai Lietuvoje:
Birželio 11 d. – Šiauliai
Birželio 12 d. – Žagarė
Birželio 13 d. – Panevėžys
Liepos 18 d. – Kretinga
Rugpjūčio 23 d. – Kaišiadorys
Rugsėjo 10 d. – Alytus
Rugsėjo 11 d. – Rumšiškės
Rugsėjo 14 d. – Krakės
Tarptautinis pasirodymas:
Lapkričio 9–15 d. – „Espontaneo“ festivalis, Puerto Valjarta, Meksika
Spektaklio sklaidą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
