Naujas, šviežias, nematytas ir kokybiškas muzikos kūrėjas visuomet patraukia akį. Turbūt ryškiausias toks, atstovaujantis dabartiniam Kauno garsui, sužibo prieš keletą metų. Muzikos mokytoju dirbantis Jonas Matusevičius, geriau žinomas kaip Palmės Žiedas, šiemet pristatė kūrinį apie gimtąjį miestą, pavadinimu „Kaunas – Amerika“: ironišką, laisvą ir intriguojantį. Todėl geresnės progos pagaliau jį pakalbinti ir būti negalėtų.
Savo miesto produktas
Kaunas niekuomet nebuvo monotoniško skambesio, jeigu kalbėtume apie kelių pastarųjų dešimtmečių muzikinę istoriją. Čia visuomet buvo ir džiazo, ir metalo, ir triukšmo, ir eksperimentų. Organizuodami renginius dažnai sakydavom, kad jeigu atlikėjas įdomesnis ar kreivesnis – reikia jį vežti į Kauną, ne Vilnių.
Šia prasme Palmės Žiedas yra tikras savo miesto produktas: įvairialypis, nestovintis vietoje, eksperimentuojantis ir nesikartojantis. Jo muzikoje dera nostalgiškas XX a. pabaigos skambesys, psichodelinio roko elementai ir elektroninės muzikos paribiai. Nuostabu tai, kad garso estetika kinta su kiekvienu Jono albumu.
Gimęs ir augęs Kaune, Jonas sako, kad miestas neabejotinai suformavo jo skonį: „Kaune visada buvo tos savitos melancholijos, kurios negaliu paaiškinti. Gal tai modernizmo ir gamtos susiliejimas, gal keistas lietuviškas sentimentalumas. Jaučiuosi tarsi tarp dviejų epochų, tarp miesto ir gamtos, tarp praeities ir dabarties.“
Į muzikos pasaulį Palmės Žiedas žengė dar vaikystėje. Groti fortepijonu pradėjo vos šešerių, vėliau ėmėsi elektroninės muzikos produkcijos. Teko ir mokytis gitaros pas žinomą Kauno gitaristą Mr. Jumbo. 2017 metais, būdamas vos 17-os, jis pradėjo rimtai kurti ir leisti savo dainas, o Palmės Žiedas pamažu tapo atpažįstamu vardu alternatyvioje scenoje.
Pseudonimas Palmės Žiedas atsirado beveik atsitiktinai: „Net pats negaliu tiksliai paaiškinti, kodėl jį pasirinkau. Galbūt todėl, kad palmės žiedai Lietuvoje neegzistuoja. Kaip ir mano muzika – ji tarsi tarp realybės ir sapno, tarp nostalgijos ir naujovių.“ Iš tiesų toks pavadinimas atrodo bene idealiai tinkantis gan spalvingos paletės, nuotaikingo garsyno pirmiems Jono leidiniams.
Daugiau nei eksperimentas
Per gyvenimą mačiau turbūt dešimtis puikių muzikinių projektų, kurie turėjo visus šansus tapti svarbiais vietinės muzikos vardais, tačiau netrukus sustojo, nes neįdėjo pastangų į mažiau kūrybišką vadybinę muzikos pusę. Meskit į mane akmenį, bet muzika – irgi yra produktas, kuriam reikia tinklaveikos, reklamos, komunikacijos, auditorijos nustatymo ir t. t.
Todėl man ypač patiko Jono mintis, kad vien talento nepakanka. Kaip teigia pats, reikia nuolat ieškoti galimybių, megzti ryšius, užtikrinti, kad tavo muzika pasiektų tinkamus klausytojus: „Dalyvavau konkursuose, rašiau organizatoriams, savanoriavau festivaliuose. Visa tai padeda rasti bendraminčių, išplėsti auditoriją.“
Pirmasis tikras Palmės Žiedo gyvas pasirodymas įvyko 2019-aisiais Kaune, kultūros bare „Godo“, kur buvo pristatytas trumpametražis filmas ir muzikinis projektas. „Tada supratau, jog muzika gali būti daugiau nei vien asmeninis eksperimentas“, – prisimena Jonas. Ir to tikrai niekas ant lėkštės nepasiūlė: teko bendrauti, klausinėti, siūlyti pačiam.
Spontaniški procesai
Jonas sako visada jautęs silpnybę XX amžiaus antros pusės įrašinėjimo stiliui, todėl jo darbai gali pasirodyti pernelyg buitiški ar neprofesionalūs. Vėlesniuose įrašuose neišvengiamas progresyvaus, psichodelinio roko paminėjimas. Naujausias kūrinys „Kaunas – Amerika“ apibūdinamas kaip pseudo-jazz stiliaus. Jonas yra minėjęs, kad dainos skambesys atspindi Kauno dvasią – melancholišką, bet kartu dinamišką.
„Nenoriu apsiriboti vienu skambesiu. Jei jaučiu, kad galiu išreikšti save kita muzikos forma, kodėl gi ne? Nežinau. Gal kitas albumas bus visai kitoks. O gal išvis statysiu filmus? Bet tikrai kursiu toliau“, – sako jis, prasitardamas apie tolesnius planus. Sako, kad laukia projektas, kokio dar nebandęs, – reikalaujantis daug bendradarbiavimo.
Paklaustas, kaip gimsta jo muzika, Jonas pasakoja apie spontaniškus procesus: „Dažnai viskas prasideda nuo nuotaikos, jausmo, o tada ateina garsai. Kartais tai užšifruota idėja, kartais tiesiog momentas, kurį norisi įrašyti.“ Daug muzikos jis kuria namų studijoje, tačiau pastaraisiais metais pradėjo bendradarbiauti su kitais atlikėjais.
Muzikos pasaulis jam – ne tik individuali kelionė, bet ir bendruomenė. Jis atidžiai stebi Lietuvos alternatyvią sceną, kuri, pasak jo, nuolat keičiasi: „Alternatyva nėra statiškas reiškinys. Anksčiau tai buvo daugiausia roko muzika, dabar tai gali būti eksperimentinė elektronika ar postpankas. Svarbiausia – nepriklausomas požiūris.“
Bendruomeniškumas įkvepia
Be aktyvios kūrybos, Jonas dažnai sutinkamas ir muzikalaus jaunimo organizuojamuose jam session vakaruose, vykstančiuose Kauno alternatyviosios muzikos lopšyje „Hogas“. Kadaise pats lipęs ant laisvos scenos kaip kūrėjas, dabar jis pasirodo kaip vienas iš komisijos narių, kurie sprendžia, kas taps įdomiausia jaunąja sezono grupe Kaune.
„Pats dalyvaudavau tuose konkursuose, atviros scenos vakaruose, tai man labai padėjo. Kaune jie lengvesni, laisvesni, mažesnio formato nei Vilniuje, bet tikrai ne mažiau įdomūs. Vilniaus konkursai, pvz., „Novus“, kur laimėjau antrą vietą, yra labai rimti ir profesionalūs renginiai. Tačiau mažiau bendruomeniški ir grassroots“, – lygina J. Matusevičius.
Na, o būti komisijoje jam leidžia ne tik nuo vaikystės išpuoselėti muzikiniai įgūdžiai, net keletas išleistų sėkmingų albumų, jau sukaupta sceninė patirtis, bet ir profesinis titulas. Jonas Matusevičius yra vienos kilniausių profesijų atstovas – mokytojas. Dirba net keliose švietimo bei ugdymo įstaigose Kaune, tiek valstybinėse, tiek privačiose.
„Mokytoju dirbu jau kurį laiką. Be to, studijuoju profesinę pedagogiką, noriu įgyti kvalifikaciją. Kitais metais – magistras, mokysiuos intermedijų meno. Tai nauja specialybė mano fakultete, apimanti ne vien muziką, bet taip turbūt dar geriau. Muzikos mokiausi visą gyvenimą, tačiau domina ir platesnis kūrybinis laukas“, – sako Palmės Žiedas.
Kasdienės mūsų psichodelikos
Psichodelinis muzikos skambesys jau seniai nutolęs nuo etimologinės šio žodžio reikšmės ir rokenrolinių XX a. antros pusės įvaizdžių, tačiau šiandien ne mažiau aktualus. Šnekėdamiesi pastebim: psichodelikos bruožų aplinkinėje muzikoje pastaruoju metu netrūksta. Kad ir, pvz., dabar pritilę kiti ryškūs kauniečiai „Flash Voyage“.
„Bendras mano muzikos vardiklis – psichodelika. Albumai skirtingi, pasakoja labai apibrėžtus, konceptualius dalykus, tačiau panašumas išlieka. Sakyčiau, kad psichodelinė muzika yra dviejų tipų: viena tradicinio skambesio, su milžinišku aidu. O mano kūryboje tai galbūt jaučiasi dar ir per jausmus, naratyvus. Stengiuosi spalvinti ne tik muziką, bet ir turinį “, – sako Jonas.
Įprasta manyti, kad, tarkim, meilė yra juoda, balta arba raudona. Palmės Žiedo muzika kvestionuoja: meilė gali būti ir violetinė. Kaip tai skamba? Jonas neslepia: vaikystėje jam labai patiko skaityti apie Vudstoko muzikos festivalį, laisvę eksperimentuoti. Tai paskatino ir susidomėjimą Kauno hipių istorija: „Gintarėliai“ jam taip pat padarė įtaką.
Laisvės potraukį ir norą ieškoti muzikinių atspalvių dabartinėje scenoje Jonas pagrindžia ir aktualijomis: „Mane patraukė tas psichodelikos atsipalaidavimas. Įsivaizduok, studijuoji kokią inžineriją, skaitai naujienas, gyveni dabartiniu tempu. Kaipgi tau nepatiks psichodelika, kuri simbolizuoja laisvumą?“
Kas toliau?
„Pastarieji mano leidiniai, neslėpsiu, buvo labiau skirti man nei klausytojui. Pradžioje kažkiek pataikavau. Dabar nebemąstau, tiks ar netiks, einu ten, kur veda kūrybinės mintys. Visgi gal tai ir veikia, juk net nominavo M.A.M.A. apdovanojimuose“, – pokalbio pabaigoje atvirauja Jonas.
Kai neri visa galva į muziką, tenka pereiti ir sunkesnį etapą. Kaip sako pats pašnekovas, turi sau pripažinti, kad ne visuomet sprendimai bus lengvi, kaip įsivaizdavai, kad bus tapus žinomu kūrėju. Ką kurti, kaip kurti, kam kurti. Kaip balansuoti: daugiau koncertuoti ar mažiau. Viskas kinta, reikia nuolat persvarstyti pasirinkimus, jei nori išlaikyti originalumą.
Todėl ir dabar Jonas sako nežinantis, kaip bus: „Per penkerius metus užaugau visomis prasmėmis. Ir technologiniu, ir komunikaciniu, ir darbo su kitais atžvilgiu. Anksčiau būdavo sunku dirbti su kitais. Dabar po truputį mokausi paskirstyti užduotis. Visgi, kur tai nuves, dar neaišku, užtat labai įdomu.“
