Gegužės 5 d. KINFO kino klubas „Pamatyk kine“ kviečia žiūrovus išskirtiniam susitikimui su vienu įtaigiausių kriminalinių filmų – Davido Fincherio režisuotu „Se7en“. Minint filmo 30-ąsias metines, šis trileris bus rodomas „Forum Cinemas“ kino teatruose.
Niujorko košmarų įkvėptas pasaulis
Scenarijų „Se7en“ parašė Andrew Kevinas Walkeris, įkvėptas asmeninės patirties gyvenant Niujorke. Miesto brutalumas ir socialinė atskirtis paskatino jį sukurti tamsią istoriją apie pasaulį, kuriame gerumas dažnai lieka bejėgis. Davidas Fincheris papildė šią viziją vizualinėmis priemonėmis: filmavimas buvo vykdomas nuolat lyjant, siekiant sukurti nenutrūkstamos įtampos atmosferą. Net filmuojant Los Andžele, aplinka buvo sąmoningai paversta neatpažįstamai niūria.
Operatorius Darius Khondji taikė „bleach bypass“ techniką – procesą, kuris sukūrė tamsius, sodrius vaizdus ir išblukintas spalvas. Kad būtų išvengta įprastų holivudinių vaizdų, miestas filme tapo universalia erdve – neturinti pavadinimo.
Neidealūs herojai
Bradas Pittas ir Morganas Freemanas puikiai papildė vienas kitą, sukūrę dinamišką detektyvų duetą. Jų skirtingi pasaulėžiūros ir patirties lygiai suteikė istorijai gylio ir subtilaus dramatiškumo. Filmo kūrėjai siekė išvengti tradicinio „gero ir blogo policininko“ stereotipo. Vietoj to buvo sukurta subtilesnė, realistiškesnė partnerystė, kurioje kiekvienas veikėjas kovoja su vidinėmis abejonėmis ir neišvengiamais gyvenimo iššūkiais. Įdomu, kad detekyvo Millso vaidmuo iš pradžių buvo siūlomas Denzeliui Washingtonui ir Sylvesteriui Stallone, kurie jo atsisakė dėl pernelyg tamsios tematikos.
„Se7en“ filmavimo metu Bradą Pittą ir Gwyneth Paltrow siejo santykiai realiame gyvenime, o jų natūrali chemija suteikė ekraniniam ryšiui šilumos ir autentiškumo. Režisierius Davidas Fincheris yra pabrėžęs, kad Paltrow veikėja turėjo tapti šviesos spinduliu tamsiame filmo pasaulyje – subtiliu priminimu apie žmogiškumą ir viltį. Iš pradžių Gwyneth Paltrow buvo skeptiška dėl dalyvavimo projekte, tačiau sutiko prisijungti prie filmo komandos. Filmuojant daug dėmesio buvo skiriama buitiškoms scenoms, kurios dar labiau sustiprino jų kuriamų veikėjų tarpusavio ryšį ir suteikė istorijai papildomo emocinio svorio.
Dėmesys smulkmenoms
Kiekviena filmo detalė buvo kruopščiai apgalvota: specialiai sukurti žudiko dienoraščiai, išgryninta scenografija, detektyvų aplinka – viskas skirta sukurti pasaulį, kuris jaučiasi nepatogiai tikras. Garso dizainas taip pat atliko svarbų vaidmenį – lietaus šniokštimas, tolimi sirenų aido garsai ir aplinkos šurmulys nuolat primena, kad pavojus slypi kasdienybėje, o ne tik atskirose išskirtinėse situacijose.
Šiandien „Se7en“ rezonuoja dar stipriau – tai filmas apie visuomenės pažeidžiamumą, moralinių ribų išsitrynimą ir asmeninės atsakomybės kainą. Jis primena, kad kova su blogiu nėra linijinė ir dažnai neša daugiau klausimų nei atsakymų. Žiūrint „Se7en“ didžiajame ekrane, vėl galima patirti tą nepakartojamą įtampą, kai kiekviena scena pulsuoja nerimu.
Filmo anonsas:
