Antradienio vakarą į Nacionalinį M. K. Čiurlionio dailės muziejų Kaune susirinko būrys kultūros atstovų ir režisieriaus Vytauto V. Landsbergio bičiulių – čia įvyko jo dokumentinio filmo „Debesies laivu“, skirto 150-ajam M. K. Čiurlionio jubiliejui, premjera.
Vytauto V. Landsbergio dokumentinio filmo „Debesies laivu“ pirmieji kadrai – ekranizuotas režisieriaus tėvo Vytauto Landsbergio sapnas. „Jis užrašinėja sapnus, daug jų sapnuoja. Vienas sapnas buvo apie tai, kad jis miške diriguoja orkestrui M. K. Čiurlionio simfoninę poemą „Miške“. Pagalvojau, kad tai galėtų būti visai neblogas filmo nuotykis.“
Filmo režisierius pasakoja klausęs tėvo, koks orkestras tiktų įgyvendinti šį sapną. Sulaukęs atsakymo, kad norėtų diriguoti jaunimo orkestrui, nes suaugę – jau žino, kaip groti ir dažnai naudoja tam tikras klišes. Vaikai dar gali išgirsti visiškai kitaip. Tad tėvukas atsakė norintis diriguoti tiems, kurie gali išgirsti. Paprašėme Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos orkestro (vad. Martynas Staškus) prisidėti prie šio filmo ir jie mielai sutiko. Šis filmas – pirmasis tėvo kaip dirigento pasirodymas“, – pasakoja filmo režisierius V. V. Landsbergis.
Filme „Debesies laivu“ atskleidžiamas dviejų artimų sielų susitikimas ir pokalbis – M. K. Čiurlionio ir jau 70 metų jo kūrybą tyrinėjančio profesoriaus Vytauto Landsbergio. Jis filmo žiūrovus vedžioja M. K. Čiurlionio kūrybos keliais, kur susitinka muzika, dailė ir literatūra.
„Kartais aš pagalvoju, kad Čiurlionis man kaip brolis pasidarė, toks savas. Taip neturėjo būti, jis kažkoks aukštas, didelis, toli, nepaprastas… Staiga aš žiūriu, kad jis kaip artimas brolis, galima pasikalbėti. Filmo tema – miškas. Kurdami susitarėme, kad pažaisime su miško muzika ir su tuo, ką galima pasakyti apie muziką, kuri yra miškas, ir apie mišką, kuris yra muzika“, – sako profesorius V. Landsbergis.
Režisierius Vytautas V. Landsbergis priduria, jog kuriant filmą jam aktualiausia buvo perteikti būseną, kad kiekvienas filmo žiūrovas gali pajusti Čiurlionį, pabūti Čiurlioniu. „Pajausti, iš kokios būsenos atsiranda ir skaudieji dalykai, nuojautos, negandos, ir kartu bėgimas į labai šviesų ir gražų protėvynės mito pasaulį. Ieškodamas rakto, apie ką ir koks galėtų būti šitas filmas, norėjau, kad jis būtų aktualus ir suprantamas visų pirma jaunimui, dėl to filme žiūrovai išvys daug jaunų žmonių. Galų gale – Čiurlionis yra jaunosios Lietuvos, atgimstančios Lietuvos kūrėjas – tą būseną ir mums dabar prisiminti būtų pravartu, kad kuo daugiau jaunų žmonių imtųsi Lietuvos puoselėjimo, kaip tai darė Čiurlionis, Kudirka, Maironis, kiti.“
Po filmo premjeros režisierius uždavė klausimą savo tėvui, profesoriui V. Landsbergiui: ar Čiurlionio menas, sukurtas prieš daugelį metų, dar yra aktualus šiandieniniame neramiame pasaulyje ir – kokią žinią jis perduoda? „Čiurlionis mus perspėja – ką jūs darot? Pasaulis dar yra vertas pagyventi, pasidžiaugti, apsikabinti. Ką jūs darot? Čiurlionis tą pasakytų. Jis tą ir sako. Tik ar mes girdim?“, – klausia V. Landsbergis.
Dokumentinio filmo premjeroje režisierius pristatė filmo kūrybinę komandą – operatorių Nikolą Versecką, animatorių Virginijų Malčių, filmo kompozitorių Joną Landsbergį.
Filmo premjeros šią savaitę dar įvyks Nacionalinėje dailės galerijoje Vilniuje ir Merkinės kultūros centre. Planuojama, kad didžiuosius kino teatrus filmas pasieks šių metų spalį.
Filmą rėmė Lietuvos kino centras, LRT, koncernas „Alga“, Kazimiero Motiekos fondas, Kazickų šeimos fondas, Prano Kiznio fondas, Dalius Trumpa. Filmo partneriai – Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Nacionalinė dailės galerija. Filmo premjeros įtrauktos į oficialią „Čiurlioniui 150“ renginių programą.
