Vytauto Didžiojo karo muziejuje veikia paroda, pristatant Lietuvos kariuomenės karininko ir fotografo ltn. Medardo Vasiliausko (1910-1944) gyvenimą ir kūrybą. Tai buvo ne tik įvairių specialybių – ryšių, žvalgybos, aviacijos technikos ir dešifravimo – karininkas, bet ir puikus mėgėjas fotografas. Muziejus skelbia ją pratęsiantis iki vasario 15 d.
„Esame laimingi, kad iki mūsų dienų išliko nemažai jo darytų fotografijų, kuriose M. Vasiliauskas kasdienybę fiksavo taip, kaip mes šiandien, viską aplinkui fotografuodami telefonų kameromis ir negalvodami apie kadrų skaičių, todėl į jo objektyvą pateko ne tik to meto žinomi žmonės ar Kauno pastatai, bet ir gyvūnai, kelio ženklai, gamtos vaizdai, laivai ir t.t.“, – rašoma pranešime spaudai.
Kartais netaisyklingi, nesukomponuoti kadrai tarsi nukelia pasivaikščioti į nepriklausomą Lietuvą. Dėmesiu smulkioms detalėms ir nenupoliruotai kasdienybei M. Vasiliausko kūryba primena neseniai atrasto ir jau spėjusio pagarsėti Antano Ingelevičiaus darbus. Juolab, kad abu fiksavo Kauno miesto kasdienybę, abiejų fotografijos dvelkia panašia dvasia. Tokia kūryba yra svarbi: mėgėjiškų tarpukario kasdienybės fotografijų yra maža, nes daugelis neleido sau prabangos naudoti fotojuostelės iš pažiūros atsitiktiniams kadrams.
Priešingai, nei gali pasirodyti iš kūrybos apibūdinimo, M. Vasiliauskas fotografavo ne tik sau ir ne į stalčių. Jo nuotraukos buvo publikuojamos kariškoje spaudoje. Mažiau žinomas civilio pasaulio nuotraukas buvo galima pamatyti „Naujojoje Romuvoje“, ketvirtojo dešimtmečio Lietuvos fotomėgėjų sąjungos parodose. M. Vasiliauskas buvo įvertintas ne tik Lietuvoje – Šveicarijoje leidžiamas Tarptautinės fotografų sąjungos žurnalas „Camera“ lietuvio kūrybą yra įvertinęs diplomu. Jis taip pat eksponuojamas parodoje.
Dalis parodos parengta lyg ano laikmečio fotoateljė, ant kurios baltos sieninės nuotraukos demonstruojamos M. Vasiliausko nuotraukose. Devyniasdešimties ar šimto metų senumo fotoaparatas taip pat sustiprina atmosferą.
Parodoje pristatoma ne tik M. Vasiliausko kūryba, bet ir asmeninio gyvenimo istorija nuo kūdikystės iki tragiškos pabaigos sovietinio okupacinio režimo gniaužtuose. Eksponuojamos Vasiliauskų šeimos, M. Vasiliausko tarnybos nuotraukos, dokumentai, vizitinės kortelės, garbingą tarnybą Lietuvai liudijantys ženklai. Tragišką lietuvio gyvenimo pabaigą liudijantys parodos eksponatai: pasigaminti mediniai šachmatai, ant beržo tošies rašyti laiškai namo, būsimo ateities namo su erdviais maisto ir gėrimų sandėliais projektais.
Parodos rengėjai: Solveiga Vasilevskė, Sibilė Plančiūnaitė, Gabija Genčiauskaitė, Edvinas Vaidotas, Benas Turskis.
