Sausio 15-ąją minime Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 102-ąsias metines. Šia proga „klaipėdietišką“ skaitinį parengė rubrikoje „Muziejaus trečiadienis“ šeimininkaujantis Lietuvos aviacijos muziejus.
1923 m. sausį Klaipėdos kraštą prijungus prie Lietuvos dauguma jo gyventojų įsijungė į Lietuvos gyvenimą. Vietos lietuvių aktyvistų ir Lietuvos pareigūnų organizuotame Klaipėdos krašto sukilime dalyvavo ir aviatoriai. Be tuo metu aviacijos leitenanto Stepono Dariaus tarp Klaipėdos sukilimo dalyvių Jurbarko krašto muziejaus direktorius Arvydas Griškus suskaičiavo 22 esamus ar būsimus Karo aviacijos karius ir karininkus.
Pirmojo pasaulinio karo metais prie Rumpiškės dvaro neužstatytoje ir lygioje vietoje buvo įrengtas aerodromas. Istorikas Vygantas Vareikis rašo, kad 1921–1926 m. iš šio aerodromo Latvijos „Gaisa Satiksmes“ oro linijų akcinė bendrovė lėktuvais „Junkers F-13“ skraidė į Kauną, Rygą, Taliną, Helsinkį, Gdanską, Karaliaučių. Aerodromo pievoje leidosi oro pašto lėktuvai, aptarnavę Gdansko–Rygos pašto liniją. 1924 metais atsirado oro maršrutas Berlynas–Klaipėda–Kaunas. Iki 1928 metų Klaipėdą su Karaliaučiumi, Ryga ir Talinu jungė pašto oro tiltas.
Mėginta Klaipėdoje organizuoti ir lėktuvų gamybą. Kadangi po I pasaulinio karo Vokietijai Versalio sutartimi buvo uždrausta turėti savą aviacijos pramonę, jos firma „Albatros Flugzeugwerke“ įsteigė dukterinę įmonę „Allgemeine Flug-Gesellschaft Memel“ (A.F.G.).
Vadovaujant Klaipėdos pramonininkui inžinieriui Pauliui Lindenau ir lakūnui inžinieriui Hentzenui 1925 m. pastatytas po I pasaulinio karo „Albatros“ bendrovėje sukurtas žvalgybinis dvivietis medinės konstrukcijos biplanas „Albatros L 65“, Klaipėdos įmonėje pavadintas „Memel AFG 1“. Lėktuvas sėkmingai išbandytas. Juo susidomėjimą išreiškė Veimaro Vokietijos gynybos pajėgų Reichsvero vadovybė, tačiau dėl Versalio apribojimų steigti aviacinių dalinių neturėjo teisės. Vokiečiai bandė išlaikyti ir slapta vystyti aviacijos pajėgumus bendradarbiaudami su Sovietų Sąjunga ir kai kuriomis kaimyninėmis šalimis.
Tikėtasi lėktuvą naudoti lakūnų mokymui vokiečių SSRS organizuotoje Lipecko aviacijos mokykloje, bet ten konkursą laimėjo Ernsto Heinkelio konstrukcija. Lietuvos karo aviacijos vadovybė siūlomu lėktuvu taip pat nesusidomėjo, tad keletą metų naudotas bandymams Vokietijos aviacijos tyrimų institute ir A.F.G. bendrovėje 1929 m. lėktuvas nurašytas. Taip lėktuvų gamybos istorija Klaipėdoje pasibaigė.
Įkūrus Lietuvos Aeroklubą ir aktyviam jo nariui aviacijos kapitonui Antanui Gustaičiui pasiūlius užsiimti sklandymu, kaip pigesniu ir prieinamesniu būdu mokytis skraidyti, 1931 m. Vokietijoje įsigyti mokomojo sklandytuvo „RRG Zögling“ brėžinių komplektai, ir vienas jų perduotas Klaipėdos šaulių būreliui. Klaipėdiečiai pirmieji pasistatė sklandytuvą ir pradėjo sklandyti, bet neturėdami patyrusių instruktorių netrukus jį sulaužė ir neberemontavo.
Sklandymas Klaipėdos krašte atgimė, kai Lietuvos Aeroklubo sklandytojai įkūrė sklandymo mokyklą tarp Nidos kopų. Mokykla tapo Lietuvos sklandymo centru. Iki uždarymo Vokietijai atplėšus Klaipėdos kraštą joje kasmet mokėsi dešimtys entuziastų. Per visą mokyklos veikimo laiką išleisti 79 „C“ pilotai, 149 „B“, 242 „A“ pilotai, pasiekti pirmieji Lietuvos sklandymo rekordai, atlikta daugiau kaip 10000 skridimų.
1931 m. gegužę ir Klaipėdos vokiečiai įkūrė „Memelio sklandytojų sąjungą“ („Memeler Segelfliegerverband“). Pasistatę „Zögling“ tipo sklandytuvą ir pavadinę jį „Memel“ prie Danės įsirengė skraidymų aikštelę. Padedami Rasytės sklandymo mokyklos auklėtinių mokėsi sklandyti, kartkartėmis palauždami ir remontuodami sklandytuvą.
Antrąjį statomą „Zögling“ sąjungos narys Alfredas Kubilius patobulino Broniaus Oškinio T-1 pavyzdžiu įrengdamas spyrius. Po to sąjunga pasistatė ir treniruočių sklandytuvą „Grunau Baby“.
1931–1932 metų vasaromis persikėlę į Kuršių neriją skraidė Juodkrantėje ir Pervalkoje. 1932 metų vasarą Rumpiškių aerodrome vokiečių visuomenei surengė aviacijos dieną, kur demonstravo sklandytuvus ir skrydžius jais. Vokiečiai arogantiškai vengė ryšių su lietuvių organizacijomis, o „Memelio sklandytojų sąjungos“ pirmininku tapo nacionalsocialistų veikėjas Ernstas Neumannas, vėliau suimtas ir 1934 m. teistas Kaune.
Sąjunga veikė iki 1939 m., kai Klaipėdos kraštą aneksavo Vokietija. Tuomet sąjunga prijungta prie Vokietijos Nacionalsocialistinio aviacinio korpuso (NSFK). Tiek užgrobtos lietuvių Nidos sklandymo mokyklos, tiek vokiečių Juodkrantės būrelio sklandytuvai pripažinti netinkamais naudoti ir sukūrenti.
Kai 1939 m. kovą Vokietija pareiškė ultimatumą ir vėl užgrobė Klaipėdos kraštą, didžiausias nuostolis Lietuvos Aeroklubui buvo prarasta Nidos sklandymo mokykla. Kaip kompensaciją vokiečiai perdavė Lietuvos Aeroklubui dvivietį lėktuvą „Bücker Bü 131 Jungmann“ ir sklandytuvą Mü-13D, tačiau kompensuoti sklandytojų mokymo centro tai negalėjo.
Mėginta sklandytojus ruošti Kaune, vėliau – prie atgauto Vilniaus perimtoje Aukštagirio sklandymo mokykloje, tačiau netrukus užgriuvusi sovietinė okupaciją sunaikino tiek Lietuvos karo aviaciją, tiek Aeroklubą. Pusę amžiaus lietuviams teko dėti pastangas mėginti išgyventi ir išsaugoti savo kultūrą, įskaitant troškimą skraidyti.
Atsiradus galimybei jie kūrė sportinės aviacijos klubus. Pokario metais Klaipėdoja sklandytojų būrelį organizavo Romas Bėkšta, šeštajame dešimtmetyje Šilutės aeroklubą – Vladas Kensgaila. XX a. 7–9 deš. šiuose miestuose veikė aviacijos techniniai sporto klubai. Šiuos klubus kaip atkurto Lietuvos Aeroklubo narius aviacijos entuziastai stengiasi išlaikyti ir toliau.
