Žurnalų archyvas

Muziejaus trečiadienis. Knygoje „Skrydis“ – Antanas Gustaitis jo dukros Rasos Gustaitis akimis

17 gruodžio, 2024, Ieva Zdanavičiūtė (Lietuvos aviacijos muziejus) | Muziejaus trečiadienis, Naujienos

Rasa Gustaitis – viena iš trijų Lietuvos aviacijos pradininko, ANBO lėktuvų konstruktoriaus, brigados generolo Antano Gustaičio dukrų. Šiandien ji gyvena už Atlanto, ilgus metus didelę dalį savo gyvenimo sieja su žurnalistika – kalbėti apie žmones, pasakoti istorijas R. Gustaitis visada buvo įdomu ir prasminga.

Sulaukusi 90 metų R. Gustaitis vis dar gyvybingai šypsosi, jos akyse guviai spindi nenusakoma gyvenimo išmintis ir per daug metų sukaupta patirtis. Daugiau apie šią moterį, kurios knyga „Skrydis“ ką tik atkeliavo iš spaustuvės, rubrikoje „Muziejaus trečiadienis“ pasakoja Ieva Zdanavičiūtė (Lietuvos aviacijos muziejus). 

LAM nuotr.

Kalbinti patyrusią žurnalistę – nepaprasta užduotis, nes jos atsakymai intuityviai veda prie svarbiausių akcentų, dėlioja sklandų, aiškų, patrauklų pasakojimą. Nors toli nuo Lietuvos, jos lūpomis laisvai liejasi taisyklinga lietuvių kalba, kurioje kartas nuo karto pasigirsta vienas kitas šiais laikais vis rečiau girdimas tarmiškas žodis. Gintaro karoliai ir auskarai, sidabrinėmis gijomis supinta kasa, plati šypsena ir šiltos akys neišvengiamai kelia susižavėjimą asmenybe ir jos pasakojimu.

Visada lydėjusi pareiga rašyti

Paklausta apie neseniai Lietuvos aviacijos muziejaus, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai finansuojant, lietuviškai išleistą knygą „Skrydis“, autorė sako seniai jautusi pareigą ją parašyti. „Man kaip žurnalistei visada buvo kažkas įdomaus“, – teigia R. Gustaitis, tačiau pripažįsta, kad jos interesų lauke buvo daug kitų temų, o praeitis ir jos tėvo, Lietuvos aviacijos šviesulio Antano Gustaičio istorija turėjo palaukti savo eilės ir tinkamo meto. Kita vertus, knygai gimti reikėjo ir pasiruošimo: „Iš pradžių gerai nežinojau, kaip parašyti, nes apie savo tėvą aš žinau labai mažai, tik iš to, ką skaičiau ir kiti žmonės pasakojo, o tai, ką atsimenu, yra vaiko prisiminimai.“ Autorės žodžiuose galima išgirsti ne tik savikritišką požiūrį, bet ir žurnalistinės kokybės, istorinės tiesos siekį. 

R. Gustaitis su pagarba mini kitų žmonių apie jos tėvą, jo biografiją rašytas knygas, iš lakūnų jaunystės prisiminimų sudėtus pasakojimus apie brig. gen. Antaną Gustaitį. Visos šios knygos – ne tik be galo reikšmingas žinių šaltinis istorikams, aviacijos ekspertams, bet ir savotiška grąža šios neeilinės asmenybės dukrai, po daugelio metų bandančiai atkurti likimo vingių išdraskytos šeimos ir negailestingai iš gyvenimo atimto tėvo paveikslą. Būtent iš kitų pasakojimų, prisiminimų apie Antano Gustaičio būdą, veiklą ir pomėgius, R. Gustaitis sako prieš gerą dešimtmetį pradėjusi rinkti medžiagą savo knygai. 

Iš istorijos nuotrupų surinktas pasakojimas

Rašant knygą reikėjo ne tik surinkti išdraskytus šeimos bei nepažįstamų žmonių prisiminimus, smulkias su brig. gen. Antanu Gustaičiu vienaip ar kitaip gyvenime susitikusių žmonių pasakojimų detales, svarbias akimirkas iliustruojančias nuotraukas, galiausiai sugulsiančias į vientisą šeimos istoriją. Autorė pripažįsta, jog reikėjo atrasti ir formą, kaip tą istoriją pateikti. „Tai negalėjo būti knyga vien apie mano tėvus, bet jie yra šios knygos epicentre – ir mama, ir tėvas“, – teigia ji. Visgi, knyga jautriai paliečia ir kitas šiais laikais aktualias temas: emigracija, išeivija, savo krašto praradimas ir žmogaus bandymas kurti gyvenimą svetur. Kalbėdama apie tai R. Gustaitis pastebi sąsajas tarp tų dienų ir šiandien – nors laiko ruletė gerokai pasisukusi, visame pasaulyje daug savo kraštus dėl įvairiausių priežasčių paliekančių migrantų.

Pamažu atrasti faktai, surinkta informacija ėmė gulti į pasakojimą, o šis netruko įgauti savo dabartinę formą. Vis dėlto, autorė sako siekusi pasakoti savo šeimos istoriją nenutolstant nuo tautos ir tuometinio pasaulio istorijos.

ANBO šimtmetis ir reikšmė Lietuvai

Kitais metais, 2025-aisiais, Lietuvos Respublikos Seimas tarp minėtinų datų išskyrė ir ANBO, bus švenčiamas ANBO sukūrimo 100-metis. Antano Gustaičio kurti lietuviški lėktuvai ANBO Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 metais sudarė pusę tuo metu Lietuvos karo aviacijoje naudotų modelių. Jo indėlis į Lietuvos aviacijos raidą – ypatingo dėmesio ir pripažinimo vertas ne tik dėl to meto užsienio gamintojams prilygusių, o neretai ir juos pranokusių lėktuvų konstrukcijų, bet ir dėl gilaus Lietuvos aviacijos resursų ir poreikių išmanymo.

Kalbėdama apie ANBO reikšmę Lietuvai, R. Gustaitis pabrėžia jaunimą ir visuomenės švietimą. „Man atrodo puiku, kai lietuviai savo istoriją išmoksta jauni ir mato, kiek daug yra pasiekę“, – teigia knygos „Skrydis“ autorė. Apgailestaudama dėl negailestingos Lietuvos valstybės istorijos, R. Gustaitis negaili gerų žodžių savo tėvo gimtinei, lietuvių tautai, siekiui laikytis kartu net ir sunkiausiais laikais.

„Žmonės, kurie norėjo ką nors kurti ir žinojo, kaip tą padaryti – jie galėjo daug ką nuveikti tuo metu. Lietuvoje buvo daug galimybių, galbūt net daugiau, negu dabar“, – pastebi R. Gustaitis, prisimindama savo tėvo lėktuvus ANBO, konstruotus laisvu nuo atsakingo darbo Lietuvos Karo aviacijoje metu. Neturėdamas didelio biudžeto jis sugebėjo reikšmingai prisidėti prie savo krašto pasiekimų, garsinti jį savo talentu. Autorė sako jautusi pareigą papasakoti apie didelius jo darbus Lietuvai, prasidėjusius nuo paprasto noro kurti lėktuvus, ir taip savotiškai atiduoti savo duoklės tautai dalį.

Lietuvių kalba ir ryšys su Lietuva

Lietuvoje gimusi ir ankstyvosios vaikystės metus su tėvais čia praleidusi R. Gustaitis apie šią šalį puoselėja daug šiltų prisiminimų. Vis dėlto, nerūpestinga vaikystė juose neišvengiamai persipynė su tėvo paieškomis ir apsilankymais čia jau suaugus, renkant medžiagą šiai knygai. „Lietuvoje buvau penkis kartus, pastarąjį – 2016 metais. Tada kartu atsivežiau savo dukrą ir anūką. Man buvo labai svarbu, kad jie turėtų ryšį su šia šalimi“, – pasakoja R. Gustaitis. Jos giminaičiams Lietuva, sako, palikusi nepaprastą įspūdį, todėl išlieka ir tikėjimas, jog jie ateityje čia dar sugrįš.

Antanas Gustaitis su dukromis Rasa ir Jūrate. LAM fondai.
Antanas Gustaitis prie ANBO VIII. LAM fondai.

Paklausta, kaip pavyko išlaikyti tokią gražią, švarią ir taisyklingą lietuvių kalbą, R. Gustaitis prisimena savo mamą, kurią švelniai vadina mamyte. Jos dėka net ir palikus gimtąjį kraštą kalba išliko, toliau skambėjo ir buvo puoselėjama Gustaičių šeimoje. „Mūsų namuose visuomet kalbėjome tik lietuviškai“, – prisimena knygos autorė. Nors ji pati ištekėjo už amerikiečio ir kurį laiką gyveno visiškai negirdėdama šios kalbos, sako visada jautusi vyro palaikymą ir padrąsinimą kalbėti lietuviškai, šios kalbos mokyti ir dukrą. „Lietuvių kalba labai daug reiškia tiems, kurie ja kalba“, – prisipažįsta R. Gustaitis, juokais šypsodamasi, kad jie išeivijoje kalba šiek tiek „senoviškai“, nes kalbos, kaip ir viskas, keičiasi, o dabartinė Lietuva pasigenda tokių kaip J. Jablonskis, iš kurio taisyklingai kalbėti mokėsi ir pačios autorės mama.

Nerastos tėvo ydos

Rašydama šią knygą autorė sako norėjusi įsitikinti, ar tikrai viskas, ką gero girdėjo apie savo tėvą, buvo tiesa. Žmonės apie jį atsiliepdavo su didžia pagarba, susižavėjimu, todėl autorė buvusi nusiteikusi pažinti ir kitą tėvo pusę: „Jis buvo visų taip heroiškai apibūdinamas, kad aš galvojau, jog tokie žmonės būti negali. Norėjau sužinoti, kokių ydų jis turėjo“, – prisipažįsta R. Gustaitis. Nors sunku buvo patikėti, kad tokių žmonių būna, jos tėvas pasirodė esantis būtent toks, kokį žmonės jį ir prisiminė, pačiais geriausiais žodžiais apibūdinamas, visų jų vertas. Autorė sako buvusi maloniai nustebinta, kad jos tėvas buvo toks gerbiamas ir taip vertinamas. 

ANBO IV Kauno aerodrome. LAM fondai.

„Skaičiau vieno iš lakūnų knygoje, kad jis po apsilankymo Italijoje mėgdavo į savo kavą įsidėti citrinos žievelę. Taip, kaip Italijoje. Tai aš kartais irgi dabar taip padarau… Tokie mažyčiai dalykėliai daug ką reiškia“, – šypsosi R. Gustaitis, pasakodama apie tai, ką sužinojo apie savo tėvą, rinkdama knygai medžiagą.

Iš visų šių detalių ir prisiminimų sudėtas tėvo paveikslas brangus ne tik dukrai, nuo kurios pečių pagaliau nukrito ilgai nešiota pareiga papasakoti savo šeimos istoriją. Autorės įgudusios plunksnos dėka šiandien plačiai visuomenei lietuvių kalba pasiekiama knyga „Skrydis“ sudomins ne tik aviacijos gerbėjus, daugiau ar mažiau girdėjusius apie brig. gen. Antaną Gustaitį ir jo kurtus lėktuvus ANBO. Jautriame, iš prisiminimų supintame pasakojime apie dramatiškos istorijos įvykių paliestus žmones savęs bei savo šeimos likimo ieškoti gali kiekvienas lietuvis.

Knygą įsigyti galima Lietuvos aviacijos muziejuje, jos pristatymas vyks sausio mėnesį Ąžuolyno bibliotekoje.