Kauno valstybinis muzikinis teatras lapkričio 23 d. išleidžia antrąją sezono premjerą – Giacomo Puccini operą „Bohema“. Spektaklis skiriama kompozitoriaus 100 – osioms mirtiems metinėms paminėti.
„Į Bohemą sudėjau savo sielą, labai ją pamilau, pamilau operos personažus labiau nei galiu apsakyti“ – po premjeros rašė kompozitorius. Ji įvyko 1896 m. vasario 1 d. Turino (Italija) Karališkajame teatre. Publika taip pat neliko abejinga – juos giliai jaudino tragiška Rudolfo ir Mimi meilės istorija. Nieko keisto, kad „Bohema“ triumfavo ne tik Europos, bet ir kitų žemynų operos teatruose. Ir po 130 metų „Bohema“ – vienas dažniausiai statomų operinės literatūros šedevrų, turinti gražią, spalvingą pastatymų istoriją ir Lietuvoje. Kauno scenoje buvo statyta 1927 ir 1936 m. (Valstybės teatras) ir 1962 m. – dirigentas Juozas Indra, režisierius Rostislavas Andrejevas, dailininkas Mykolas Labuckas (Kauno valstybinis muzikinis teatras).
Šį kartą „Bohemą“ Kauno scenoje stato Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro įkūrėjas ir vadovas Maestro Gintaras Rinkevičius, jam talkina dirigentas Julius Geniušas. Savitą šios jautrios meilės istorijos viziją žiūrovams pateiks viena ryškiausių Lietuvos teatro menininkių režisierė ir choreografė Anželika Cholina. Vizualinius spektaklio sprendimus kuria jos ilgamečiai kūrybos partneriai: įspūdingo produktyvumo, konceptualaus minimalistinio braižo scenografas Marijus Jacovskis, jam šis spektaklis jau 150-asis, ir garsi mados stilistė, kostiumų bei grimo dailininkė Olga Filatova-Kontrimienė.
Spektaklyje vaidmenis kuria ir pagrindines partijas dainuos teatro ir kviestiniai solistai. Poeto Rudolfo įvaizdį interpretuos patyrę operos profesionalai Egidijus Bavikinas, Tomas Pavilionis, taip pat ir gerbėjų gretas sparčiai gausinantis jaunasis tenoras Karolis Kašiuba. Tragišką Mimi paveikslą tapys Gabrielė Bukinė, Ieva Barbora Juozapaitytė, Raminta Vaicekauskaitė. Kitus vaidmenis operoje dainuos Marija Arutiunova, Ingrida Kažemėkaitė, Viktorija Zeilikovičiūtė, Andrius Apšega, Laimonas Pautienius, Raimondas Baranauskas, Ramūnas Urbietis, Žygimantas Galinis, Joris Rubinovas ir kiti teatro solistai, dalyvaus choro dainininkai (vadovė Rasa Vaitkevičiūtė) bei berniukų chorinio dainavimo mokyklos „Varpelis“ mokiniai.
Įprasta manyti, kad pagrindinė operos „Bohema“ tema – jaudinanti skurdžių Paryžiaus mansardose gyvenančių jaunuolių meilės istorija, tačiau operos režisierė A. Cholina atskleidžia savos interpretacijos užkulisius ir sako, kad ši opera ne apie meilę, o apie begalinį meilės ilgesį. „Visi personažai čia pasmerkti gyventi nepritekliuje ir skurde, todėl jų mintyse ir jausmuose tvyro tik nuolatinė paieška mylimo žmogaus, kuris išgelbėtų sielą, nuramintų. Šių vienišų, jaunų žmonių gyvenimas — tai tik buvimas momente, kuriant vienas kitam meilės iliuziją, kuria nuoširdžiai tikima, suvokiant, kad amžinas būties nestabilumas taip ir neleis niekada meilei išsipildyti“, – sako A. Cholina.
Režisierė tęsia mintį, kad svarbiomis jai išlieka tos pačios užduotys – paversti operą jaudinančiu, gyvu spektakliu, perkeliant kūrinio partitūroje užkoduotą veiksmą į tokį sceninį vaizdą, kurio estetika nedisonuotų su muzika.
Pagrindinį Mimi personažą įkūnijanti solistė Gabrielė Bukinė atvirauja: „Įsikūnyti į paprastą, žemišką personažą kaip Mimi gali atrodyti lengva, tačiau kai veikėjas toks populiarus ir iki skausmo pažįstamas, kyla iššūkis suprasti, koks jis yra iš tikrųjų. Man labai pasisekė, kad su režisiere A. Cholina gilinomės į Mimi vidinius motyvus ir priežastis – analizavome, kas nepasakyta, vengdamos paviršutiniškumo ar paprasto įsivaizdavimo, kaip bet kuris kitas žmogus, o gal net aš pati, elgtųsi tam tikrose situacijose. Nors teko matyti ne vieną „Bohemos“ pastatymą, stengiuosi išlaikyti atstumą, kad ankstesni įspūdžiai kuo mažiau paveiktų mano interpretaciją. Mane džiugina, kad režisierė žvelgia į Mimi ne tik kaip į atgijusį, nors ir laikiną meilės „žiedą“ – pagrindiniu akcentus čia tampa bendrystės, ryšio ir tapatumo paieška.“
Pasak Ievos Barboros Juozapaitytės, daugelis garsių pasaulinio garso solisčių yra sukūrusios nepamirštamas Mimi interpretacijas, ir jų svorį jaučia viso šio vaidmens kūrėjos. „Tačiau kiekviena solistė yra savita ir ypatinga, todėl reikia nesidairyti kitų interpretacijų, o ieškoti savosios Mimi, todėl stengiuosi vaidmeniui suteikti savos patirties, kurioje būta ir jautrių, ir skausmingų išgyvenimų. Siekiu, kad manoji Mimi būtų ne tik romantiška, bet ir labai tikra, žmogiška, tokia, kurią žiūrovai galėtų pajusti artimą sau. Tiek režisierė A. Cholina, tiek dirigentai Gintaras Rinkevičius ir Julius Geniušas keliais paprastais žodžiais ir patarimais labai taikliai nurodo kryptį ir veda kūrybinės tiesos keliu, kuriame atrandu naujų galių ir jėgų virsti Mimi, talpinančia visą meilės pasaulį ir žmogiškojo gyvenimo prasmę“, – sako solistė.
Mimi vaidmenį kurianti solistė Raminta Vaicekauskaitė tarp jaunųjų kolegių išsiskiria ryškiausia profesine patirtimi, palydėta garbingų jos talento įvertinimų, tad prisipažįsta, kad atlikdama Mimi vaidmenį didelių iššūkių nejaučia. „Lygiai dėmesio ir susikaupimo skiriu dainavimo tobulinimui ir vaidmens kūrimui. Dainininkams ruošiant naujas partijas yra žymiai lengviau nei dramos teatro aktoriams, nes didžiąją dalį vaidmens galime „perskaityti“ muzikoje. Gerbdami kompozitorių, turime išpildyti jo norus „užfiksuotus“ klavyre“, – atvirauja ji.
Mimi mylimojo poeto Rudolfo partiją ruošiantis solistas Tomas Pavilionis pasakoja apie kūrybos procesą: „Ruošiantis Rudolfo vaidmeniui, neabejotinai kilo iššūkių. Šis personažas, kaip ir daugelis operos partijų, reikalauja preciziško vokalinio pasiruošimo, tačiau dar svarbiau tinkamai perteikti jauno ir aistringo kūrėjo, menininko charakterį. Repeticijų procese režisierė atskleidė naujų Rudolfo spalvų, anksčiau nepastebėtų niuansų kaip jo – menininko polėkis sumišęs su racionalumu. Jo meilę ir aistrą kuriu tikroviškiau, kai perteikiu ją per savo vidines patirtis bei išgyvenimus – tai primena mano paties kaip menininko kelionę.“
Nors operos solisto Egidijaus Bavikino sceninė patirtis ir talentas seniai nekelia abejonių, tačiau jis pripažįsta, kad Rudolfo vaidmuo bus išskirtiniu jo kūrybinėje biografijoje: „Didelis džiaugsmas prisiliesti prie savo mėgstamiausio operų kūrėjo Puccini! Tačiau tai ne tik didelis malonumas, bet ir iššūkis – šis vaidmuo man ko gero didžiausias muzikine apimtimi! Išskirtiniai statytojai, nuostabūs partneriai ir muzika, muzika, muzika! Bohemiškas gyvenimas, kurio visi menininkai kažkiek paragaujame, kurį romantizuojame ir galbūt šiek tiek ilgimės, šiuo pastatymu sugrąžina mus į studentiškų laikų prisiminimus!“
Tuo tarpu trečiasis šios partijos atlikėjas Karolis Kašiuba sakosi, kad operinis Rudolfo personažas jam artimas tik jautrumu, o charakteriu, emociniu intelektu, tam tikrais moraliniais sprendimais, skiriasi praktiškai viskuo. Todėl, kūną ir balsą atidavęs šio spektaklio kūrėjams, nuo savęs beveik nieko neprideda.
