Lietuvos okupacijos metais didelį indėlį mene paliko Antano Žmuidzinavičiaus, KTU profesoriaus, darbai. Šiandien Kauno technologijos universitetas (KTU) eksponavimui Art Deco muziejui perdavė net du profesoriaus paveikslus. Šie paveikslai įtraukti į Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių registrą ir iki šiol eksponuoti KTU Statybos ir architektūros fakultete (KTU SAF).
KTU SAF fakulteto dekanas prof. dr. Andrius Jurelionis įsitikinęs, kad šiuos paveikslus turėtų pamatyti kuo daugiau žmonių, o būtent „Art Deco“ muziejus pasirodė puiki erdvė, kurioje paveikslai galėtų būti eksponuojami.
„Mūsų kolektyvas didžiuojasi Kauno miesto architektūros istorija ir paveldu, Kauno modernizmo architektūra. Džiaugiamės netradicine iniciatyva, kurią Kaune pradėjo Art Deco muziejaus įkūrėjai Karolis Banys ir Petras Gaidamavičius. Muziejus – išskirtinė vieta, kurioje galima patirti tarpukario Lietuvos dvasią, įsijausti į Kauno tarpukario modernizmo kultūrą, tad šie paveikslai puikiai įsilies į jau esančią ekspoziciją“, – teigia prof. dr. A. Jurelionis.
Andrius Jurelionis
Svarbūs tautiniam identitetui
Viename iš muziejui perduodamų prof. A. Žmuidzinavičiaus paveikslų vaizduojamas ramus vakaro peizažas, kitame – Nemunas, kuriame upe plukdomi sieliai. Pastarasis paveikslas nutapytas 1939 metais prieš pat sovietinę okupaciją ir iš esmės užbaigė lietuvių tautos tarpukario istorijos etapą.
„Prisimenant šį laikotarpį galima tik įsivaizduoti menininkų balansavimą tarp istorijos, pašaukimo ir propagandos bei cenzūros. Fakultete taip pat turime Kazio Šimonio paveikslą „Ruduo“, kuriame pavaizduotas berniukas keliaujantis į mokyklą. Siekiant atitikti propagandinį naratyvą, berniukas paveiksle ryšėjo pionieriaus kaklaraištį, kurį K. Šimonis greitai užtapė ir paveikslą padovanojo universitetui“, – pasakoja prof. A. Jurelionis.
Tuometinėje santvarkoje menininkų veikla, jų įtaka bendruomenei, ugdymui buvo labai svarbi. Pasak KTU SAF dekano, KTU bendruomenė išsaugojo vertybes atstovauti visuomenę, kurti įrankius ir sistemas, padedančias skaidrinti urbanistikos ir miestų plėtros procesus.
„Prof. A. Žmuidzinavičiaus paveikslai ypatingą prasmę įgyja šiandien, kai informacinio karo apsuptyje yra suinteresuotų grupių, keliančių abejones mūsų demokratija. Taip pat kelia klausimus, ar mes esame vakarų, ar rytų europiečiai. Manau, kad šių paveikslų ekspozicija muziejuje prisidės prie tautiškumo jausmo ir identiteto stiprinimo. Mes kaip visuomenė turime neabejoti savo vakarietiškomis vertybėmis ir saugoti tarpukario paveldą“, – kalba prof. A. Jurelionis.
Vienas iš šio muziejaus įkūrėjų – Karolis Banys teigia, kad šių paveikslų perdavimas – gražus užsimezgusios draugystės tarp muziejaus ir universiteto pavyzdys. Prof. A. Žmuidzinavičiaus, tuometinio Kauno politechnikos instituto (dabar – KTU) Grafinių darbų katedros vedėjo, paveikslai kabės salone, kambaryje, kuriame rinkosi ir renkasi svečiai.
„Gražiausias sutapimas yra tai, kad pro šio kambario langus atsiveria vaizdas į istorinį tarpukario modernizmo pastatą, kuriame šiandien veikia KTU. Šis universitetas skleidžia kultūros mecenatystės idėjas perleisdami šiuos vertingus meno kūrinius muziejui, kad jį galiausiai lankantys svečiai iš Lietuvos ir pasaulio šalių galėtų iš arčiau susipažinti su vienu iškiliausių Lietuvos dailininkų Antanu Žmuidzinavičiumi“, – pastebi K. Banys.
Prisidėjo prie fakulteto pažangos
Prof. A. Žmuidzinavičius yra nutapęs nemažai etnografinę vertę turinčių paveikslų vietovių, kurias vėliau užliejo Kauno marios. Tiksli šių paveikslų istorija arba kodėl ir kaip profesorius juos perdavė universitetui, nėra žinoma, tačiau KTU SAF bendruomenė didžiuojasi, kad šis iškilus menininkas dirbo universitete.
„Tai, kad menininkas šiuos paveikslus paliko fakultetui, parodo, kad A. Žmuidzinavičiui dėstymas ir darbas universitete buvo svarbūs, o mums paveikslai – prisiminimas apie jį. Šis profesorius prisidėjo prie Kauno architektūros studijų vystymo, būtent Kaune jos pradėtos vienos iš pirmųjų, iš karto po Lietuvos valstybės atkūrimo“, – sako KTU SAF dekanas.
Jis priduria, kad fakultetas turi gilias tradicijas ir šiandien yra vienas moderniausių Baltijos šalyse, kurdamas miestų skaitmeninius dvynius, naudojančių virtualios realybės ir kitas skaitmenines technologijas. Tačiau čia dirbanti bendruomenė neužmiršta savo šaknų ir savo studentams stengiasi perteikti meilę ne tik technologijoms, bet ir piešimui, menui. Būtent šių sričių sandūroje gimsta unikali architektūra.
„Organizuojame respublikinę prof. A. Žmuidzinavičiaus vardo piešimo olimpiadą, į kurią pastaraisiais metais susirenka apie 120 moksleivių, o profesoriaus kūrinių ir rinkinių muziejus olimpiados nugalėtojams kiekvienais metais skiria prizus. Jaučiamės įpareigoti palikti profesoriaus paveikslus ateities kartoms, todėl manome, kad „Art Deco“ muziejus tam puikiai tinkanti vieta“, – įsitikinęs prof. dr. A. Jurelionis.
Lankantis „Art Deco“ muziejuje atsiskleidžia, kad vakarietiškas gyvenimo būdas ir vertybės Lietuvoje buvo stipriausios tarpukariu. Be to, muziejuje daug dėmesio skiriama modernizmo architektūrai, art deco stiliui bei lietuviškam tautiniam stiliui, kuris puoselėtas Pirmojoje Lietuvos Respublikoje tarpukariu.
„Šie prof. A. Žmuidzinavičiaus kūriniai leidžia jaunesnei kartai, ypatingai studentams ir jauniems menininkams, pajusti to meto Lietuvos dvasią, kuri puikiausiai skleidžiasi per to meto meno kūrinius“, – pažymi „Art Deco“ muziejaus įkūrėjas Petras Gaidamavičius.
