Lietuvos nacionalinis dramos teatras sugrįžta į Kauną. Balandžio 18 d. 18 val., Kauno miesto kameriniame teatre bus parodytas žiūrovams puikiai žinomo aktoriaus ir režisieriaus Povilo Budrio spektaklis „Kim Juri“ pagal iki šiol Lietuvos teatre niekada nestatytą Pietų Korėjos rašytojo Hailji romaną „Parodymai“.
Autoriaus ryšys su Lietuva
Šį korėjiečių autoriaus kūrinį galima pavadinti sąmonės prigimties detektyvu, vaizduojančiu keistą pasaulį, kuriame iliuzijos persipina su realybe. Tai galimybė į pasaulio ir žmogaus sąmonės santykį pažvelgti kitaip, neteikiant pirmenybės nei tikrovei, nei vaizduotei.
Hailji (Haildži, tikrasis vardas – Rim Jong Joo) – vienas įdomiausių šiuolaikinių Pietų Korėjos rašytojų, kurį su Lietuva sieja ypatingas ryšys. Mūsų šalyje jis lankėsi ne kartą, parašė skaitytojų puikiai sutiktą romaną „Užupio respublika“. Pagal jo romanus sukurta filmų, pastatytas spektaklis, o romanas „Parodymai“ – antroji lietuvių kalba išleista rašytojo knyga (2016 m.).
Psichologinis detektyvas su rytietišku prieskoniu
Spektaklį „Kim Juri“ režisavęs ir jame vaidinantis Povilas Budrys Lietuvos teatre išsiskiria savitu aktoriniu braižu. Nuo pat karjeros pradžios 1980-aisiais jo sukurti vaidmenys susilaukė dėmesio ne tik spektaklių recenzijose, bet formavo režisūrinių darbų tam tikras koncepcijas, sprendimus. Ryškiausi pavyzdžiai – režisierių Jono Vaitkaus ir Eimunto Nekrošiaus spektakliai, kuriuose vaidino P. Budrys. „Dievo pateptieji“ – taip kartais teatro kritikai apibūdina šio unikalaus aktoriaus sukurtus personažus.
Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę pirmieji monospektaklių pavyzdžiai – „Arčiau negu toli“ (1992) ir „Lozoriaus giedojimai“ (1993) taip pat sietini su P. Budriu. Todėl jo kelionė iki naujausio monovaidmens spektaklyje „Kim Juri“ – natūrali, laukta ir darkart įrodanti šio aktoriaus išskirtinumą. Nors tai ne teatrinė dramaturginė medžiaga, aktoriaus interpretacija tampa įdomiu seansu, į kurį pasineriame ir dalyvaujame lyg tikrame psichologiniame tyrime.
„Prieš keletą metų perskaityta Hailji knyga „Parodymai“ mane sujaudino, pajutau tam tikrą ilgesį tiems dalykams, apie kuriuos jis rašo. Buvo jausmas, kad tai ne svetima, o paliečia tavo vidų. Tai buvo ženklas, jog teisingai pasirinkau šią medžiagą tolimesnei sceninei jos analizei“, – atskleidė P. Budrys.
Pasak spektaklio kūrėjo, pats autorius paliko labai šiltą įspūdį, labai atvirai papasakojęs apie šio kūrinio rašymo peripetijas.
„Kai gyvenime priėjo tam tikrą aklavietę, jis pasirinko vienuolyną: užsidarė jame, daug gėrė, rūkė… Taip, nustebome: kaip taip gali būti? Vienuolyne? Bet jis paaiškino, kad vienuolynas – tai ir yra tavo pasirinkimas, tavo karma. Ten tu gali daryti ką nori su savo gyvenimu“, – pasakojo režisierius ir aktorius, pridurdamas, kad vos perskaičius kūrinį jis pajuto, kad tai gyvas, intriguojantis dalykas. Tai – psichologinis detektyvas. Regėdami visa tai scenoje, žiūrovai galės pasijusti tardytojais, psichologais, gydytojais, abejojančiais, teismo prisiekusiaisiais… Įmanomas kiekvieno žiūrinčiojo pasirinkimas.
Spektaklio kūrėjai – žymūs šalies menininkai
Prie „Kim Juri“ kūrybinio išpildymo prisidėjo ir Povilo Budrio draugai – kompozitorius bei atlikėjas Andrius Mamontovas, spektakliui komponavęs muziką, ir lietuvių tarpdisciplininio meno kūrėjas, dailininkas Dainius Liškevičius, sukūręs scenografiją. Šviesas kūrė Audrius Jankauskas, o muziką atlieka ir kartu su P. Budriu scenoje pasirodo aktorius Gediminas Sederevičius.
„Tai žmonės, su kuriais aš bendrauju. Mes – visi lygiaverčiai, atvirai sakantys savo nuomonę. Su Andriumi Mamontovu, šio spektaklio kompozitoriumi, esam daug kartu vaidinę, daug po pasaulį važinėję, keliavę… Po tam tikros pertraukos tiesiog sutikau jį gatvėje, kai jau buvau padaręs pirmą spektaklio variantą. Įsišnekėjome, parodžiau spektaklio įrašą, Mamontovas „pagavo“ kūrinį, jam pasirodė įdomu, ir mes labai greitai pradėjome bendradarbiauti“, – apie kūrybinį procesą ir bendrystę su vienu iš kūrėjų pasakojo P. Budrys.
Spektaklio prodiuseris – MB „Monelės“, partneris – „Meno fortas“. Spektaklis „Kim Juri“ balandžio 18 d. 18 val. bus rodomas Kauno miesto kameriniame teatre.
