Fortepijoninės pjesės, orkestriniai kūriniai ar operos fragmentai – visa tai kovo 9 d. gros Kauno bigbendas, kviečiantis savo ištikimus klausytojus į Kauno valstybinę filharmoniją pasiklausyti džiazo ir klasikinės muzikos šėltinio.
Pavadinimai „klasika“ ir „džiazas“ mus į skirtingus muzikos kontinentus. Geografinius, laikmečio, stiliaus, žanrų, muzikos tradicijos prasmėmis. Džiazas visada buvo sutelktas į improvizaciją, kuri anksčiau buvo vertinama klasikinėje muzikoje, tačiau XIX amžiuje jos naudojimas gerokai sumažėjo. Klasikos ir džiazo muzikantai paprastai dirbo atskirose kolektyvuose, o ir koncertinės erdvės skyrėsi. Tačiau XX amžiaus pabaigoje įvyko kompozitoriaus-atlikėjo-improvizatoriaus atgimimas, kas tapo greičiausiai vaisingiausiu būdu džiazą derinti su klasikine muzika. Taigi – džiazas prieš klasiką, o gal abu kartu?
Atsakymus į šį ir panašius painius klausimus padės rasti tiek klasikinės, tiek džiazo muzikos žinovas Julijus Grickevičius, scenoje pristatysiantis programą „Classical vs Jazz“ arba kalbant paprasčiau – „klasika džiaze“, kurioje skambės džiazinės klasikos kūrinių improvizacijos nuo J. S. Bacho iki M. K. Čiurlionio.
Daug esama atvejų, kai džiazas tapo įkvėpimu klasikinei muzikai ir atvirkščiai. Štai Duke’as Ellingtonas kūrė orkestrinę muziką. Leonardas Bernsteinas savo muzikoje derino džiazo dermes ir klasikines formas. Įspūdingas Hoardo Brubecko (Dave’o brolio) kūrinys „Dialogues for Jazz Combo and Orchestra“, kurį Bernsteinas įrašė su Dave’o Brubecko kvartetu. O klasikinę muziką atstovaujantis Aaronas Coplandas parašė koncertą klarnetui, savo vaizduotėje turėjęs svingo karaliaus Bennio Goodmano muzikavimo pavyzdį. Nuo pat XX amžiaus pradžios daugelis kompozitorių – G. Gershwinas, M. Ravelis, D. Milhaud, I. Stravinskis, C. Debussy, P. Hindemithas, O. Balakauskas ir daugybė kitų savo muziką spalvino džiazo ritmais, intonacijomis, dermėmis.
Apsilankę koncerte galėsite drąsiai sakyti „buvau gerame džiazo koncerte“ arba – „buvau klasikinės muzikos koncerte“. Ir viena, ir antra bus teisinga, nes jų prigimtis leis klajoti improvizacinės muzikos labirintais, tačiau išgirsite atpažįstamas temas: Čiurlionio „Miške“ motyvus, kurie suskambės kompozitoriaus, aranžuotojo ir trombonininko Jievaro Jasinskio dėka, G. Rossinio operos „Sevilijos kirpėjas“ fragmentus, W. A. Mozarto topus, E. Griego siuitos „Peras Giuntas“ pjeses, kurias aranžavo Duke’as Ellingtonas, L. van Beethoveno „Mėnesieną“ ir, žinoma, J. S. Bacho, kuris visada užduoda polifoninį toną, opusus. Tad didžiuosius mūsų laikmečio kūrėjus genijus įsuks Kauno bigbendas ir šią programą rengiantis vyr. dirigentas Tomas Botyrius. Fortepijoninė pjesė, orkestrinis kūrinys ar operos fragmentas – visa tai gros Kauno bigbendas, kviečiantis savo ištikimus klausytojus kovo 9 d. į Kauno valstybinę filharmoniją pasiklausyti džiazo ir klasikinės muzikos šėltinio.
