Šį savaitgalį, gruodžio 15–17 d., Kauno senųjų kapinių administraciniame pastate (Vytauto pr. 46) trims dienoms įsikurs Paveldo instituto inicijuotas įvykis „Dūlà“[1]. Viena renginio dalių – šeštadienį, gruodžio 16 d., vyksianti pranešimų programa „Atminčių asamblėja“ – sujungs architektūros, istorijos, sociologijos, antropologijos, šiuolaikinio meno ir paveldosaugos disciplinas.
„Atminčių asamblėja“ vyks Kauno senųjų kapinių pakraštyje, architekto Stasio Kudoko 1933 m. suprojektuotame name. Į miesto istoriografiją tik per fragmentus įrašytas slėpiningas monumentas, ilgus metus tyliai stebėjęs aplinkinius įvykius, renginyje pats taps atminties rinkimo ir perdavimo įrankiu, o asmeniniai, vietiniai ar globaliai nusidriekę tyrimų atvejai padės atskleisti, kokias atmintis kaupia laikui pavaldūs materijų paviršiai.
Pranešimų programą atidarysianti architektė, architektūros mokslų daktarė Eglė Bazaraitė, savo paskaitoje „Atmintis akmeny amžinam“ aptars individualaus kapo istoriją, akmens importą į neakmenuotą Lietuvą ir akmeninių atminties formų lokaliai bei globaliai keliamus ekologinius iššūkius. Lietuvos queer archyvo „išgir̃stì“ (isgirsti.lt) kuratoriai Augustas Čičelis ir Viktorija Kolbešnikova palies queer kultūros susvetimėjimo, priverstinio ar įgalinančio palaidūniškumo, geismo erdvėse, kurios traukia ir kartu atstumia, tuo pačiu transformuodamos ir peržengdamos puritoniškus erdvės apibrėžimus, temas. Taip pat nagrinės cruising (angl. „kruizinimas“ – queer asmenų praktikuojama pažinčių ar partnerių paieška vaikštant ar važinėjant po numatytą viešąją miesto erdvę) fenomeną kaip viešosios erdvės įprasminimą per kriminalizuoto ar vėliau dekriminalizuoto, bet stigmatizuoto seksualumo praktikas.
Kolektyvo „Beyond the post-soviet“ nariai Sasha Baydal ir Zolya Chichmintseva-Kondamambou remdamiesi Amjeno kultūros namų (pranc. Maison de la Culture d’Amiens) atveju nagrinės atminties atitildymo klausimą. Amjeno kultūros namai – tai kultūros institucija ir architektūros objektas, sukurtas XX a. 6-ojo deš. viduryje Šiaurės Prancūzijoje – regione su gilia agrarine istorija, tebegyva šiandien. Pranešime „Pilka spalva – kubas, mėlyna – elipsė“ („Grey Is the Cube, Blue the Ellipse“) kolektyvas sieks metaforiškai susieti šį statinį kultūros namų koncepcija – tokia, kokia ji suvokiama ir plėtojama socializmo rėmuose.
Architektūros istorikė, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesorė Marija Drėmaitė pranešime „Anapus Optimizmo: Daugiaveidis Kauno modernizmas“ kvies diskutuoti apie tarpukario Kaunui priskiriamą optimizmo architektūros koncepciją: kokius troškimus ir kokias svajones atspindi tarp modernumo bei modernizmo klajojanti laikinosios sostinės architektūra ir kokias jos atmintis kuria šiuolaikinė visuomenė.
Tarpdisciplininis menininkas, restauratorius, „Aikas Žado laboratorijos“ įkūrėjas Domas Noreika pranešime „Crip groteskas crip paveldosaugoje“ pristatys nuostabų nutikimą, įvykusį vieną šių metų vasaros mėnesį Varšuvoje. Menininkas pasakos apie sienų tapybos kūrinius, sukurtus arba restauruotus metodais, nulemtais paties autoriaus „keistumo“. Pranešime taip pat bus kurstomas ryšys tarp specifinių restauracijos modelių, restauratoriaus asmens bruožų ir specifinių šiuolaikinės paveldosaugos idėjų, šiuo metu taikomų Žeimių dvaro sodyboje.
Programą uždarys Paveldo instituto videokūrinio „Istorinis tirpsmas KAVB bibliotekoje“ premjera. Kaune įsikūręs nepriklausomas tyrėjų ir menininkų kolektyvas, daugiausia dirbantis su paveldo ir atminties temomis, 2020–2022 m. vaizdo kameromis fiksavo ir žymėjo Kauno apskrities viešosios bibliotekos (KAVB) erdves, kai staiga prasidėjęs rekonstrukcijos procesas pakeitė ne tik videokūrinio, bet ir viso tyrimo eigą.
[1] Dūlà – mažų dalelių visuma irimo procese; sugebėjimas dūlėti, dūlėjimas.
Pranešimų programa „Atminčių asamblėja” yra įvykio „Dūla“ dalis. Daugiau apie renginį skaitykite šiame įraše.
Renginį dalinai finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
