Kauno miesto simfoninis orkestras penktadienio vakarą kviečia praleisti renginyje intriguojančiu pavadinimu „Kosmosas ir muzika“. Dirigento Dainiaus Pavilionio parinkta programa klausytojus pakvies bent trumpam pabėgti nuo realybės ir patirti nepaprastą tarpplanetinę muzikinę kelionę.
Dirigentas Dainius Pavilionis nuo 2020 metų darbuojasi Lenkijos Torunės simfoniniame orkestre, paklaustas apie kosminę koncerto idėją maestro atviravo, kad programos ašis buvo jo vadovaujamam orkestrui parašytas lenkų kompozitoriaus Adamo Wesołowskio kūrinys „Dangaus sferų šokis“, kuris ir padiktavo koncerto temą, beliko surasti dar kelis kūrinius, kurie būtų susiję su kosmine tematika. Nors užduotis pasirodė ne tokia lengva, galiausiai koncerto programą papildė „Mėnesienos sonata“ bei „Planetos“. Didžiulės sėkmės ir kritikų liaupsių Lenkijoje sulaukusi programa gruodžio 15-ąją nuskambės Kauno filharmonijoje, tik kaip pasakoja programos sumanytojas ir dirigentas D. Pavilionis, kūriniai šiame koncerte skambės kitaip, nei įpratusi mūsų publika, bet neabejotinai įdomiai.
„Koncerto programą pradėsime L. van Beethoveno „Mėnesienos sonata“, kuri šį vakarą skambės kitaip – klausytojai išgirs šio visiems puikiai žinomo kūrinio aranžuotę styginių orkestrui, kas pas mus Lietuvoje nėra įprasta. Mes turime daug populiarių kūrinių aranžuočių pučiamųjų orkestrams, bet simfoniniai orkestrai Lietuvoje nelinkę eksperimentuoti ir dažnai renkasi klasikinį atlikimą. Tuo tarpu tokios žinomų klasikinių kūrinių aranžuotės yra labai populiarios Vokietijoje, Čekijoje, Lenkijoje ir kitose Europos šalyse, kuriose tiek klausytojai, tiek orkestrai ieško kažko naujo ir įdomaus. Linkiu ir mūsų klausytojams nebijoti atrasti naują skambesį“, – šypsojosi dirigentas.
„Pirmą kartą Lietuvoje nuskambėsiantis lenkų kompozitoriaus A. Wesołowskio kūrinys „Dangaus sferų šokis“ buvo parašytas specialiai Torunės simfoniniam orkestrui ir skirtas iškilaus astronomo Mikalojaus Koperniko 550-osioms gimimo metinėms paminėti. Man teko garbė pristatyti šio kūrinio pasaulinę premjerą. Simboliškai 15 minučių ir 43 sekundes trunkanti kompozicija nurodo svarbiausio M. Koperniko darbo „Apie dangaus sferų revoliucijas“ išleidimo metus bei astronomo mirtį – 1543 m. Šis kūrinys sulaukė didelės sėkmės, sparčiai išpopuliarėjo Lenkijoje bei yra noriai grojamas kitų Europos šalių orkestrų. Džiaugiuosi, kad turėsiu galimybę šį kūrinį pristatyti ir Lietuvos klausytojams“, – pasakojo D. Pavilionis.
„Anglų kompozitoriaus Gustavo Holsto septynių dalių orkestrinė siuita „Planetos“ tai muzikinis šedevras reikalaujantis milžiniškų muzikinių pajėgumų, jį sugroti yra didžiulis iššūkis, nes kūrinys parašytas ypač didelės sudėties orkestrui, kompozicijoje skamba vaikų ir moterų chorai. Lietuvoje nėra tokio dydžio scenos, kurioje tilptų toks sąstatas, todėl šio kūrinio originalas, kiek pamenu, mūsų šalyje nėra skambėjęs gyvai. Šio vakaro koncerte mes atliksime G. Holsto „Planetų“ aranžuotę mažesnės sudėties orkestrui ir tai bus išskirtinė galimybė išgirsti šį genialų kūrinį gyvai. Nors ir šios aranžuotės atlikimui reikalingas mažesnės sudėties orkestras sunkiai sutelpa Kauno filharmonijos scenoje, viliuosi, kad visus sumanymus pavyks įgyvendinti ir susirinkusiai publikai tai bus išskirtinis muzikinis potyris“, – intrigavo programos sumanytojas.
Kas: Koncertas „Kosmosas ir muzika“
Kur: Kauno valstybinėje filharmonijoje
Kada: 2023 m. gruodžio 15 d., penktadienį, 18 val.
