Šiandien rubrikoje „Muziejaus trečiadienis“ Kauno miesto muziejus nori pasidžiaugti ir pristatyti naujus, jau restauruotus Kauno miesto muziejaus eksponatus.
2023 m. Lietuvos kultūros taryba skyrė finansavimą Kauno miesto muziejaus pateiktam projektui „Kauno miesto muziejaus odinių dirbinių, surastų archeologinių tyrimų metu Vilniaus g. (Kaunas), restauravimas“. Kaip atskleidžia Kauno miesto muziejaus muziejininkas-archeologas Povilas Gadliauskas, vykstant šiam projektui buvo restauruoti 208 odiniai bei mediniai dirbiniai – aulinės avalynės, įpjovomis dekoruotų makščių liekanos ir vyžos dalis.
Atliekant archeologinius tyrimus dirbinių iš organikos surandama retai, nes, esant nepalankioms sąlygoms, jie suyra. Palankios sąlygos tokiems dirbiniams išlikti susidaro terpėje, kurioje labai mažai deguonies. Būtent tokioje terpėje Vilniaus g. vykdydami tyrinėjimus archeologai aptiko įvairių dirbinių, kurie vėliau restauruoti. Tyrinėjant aptikta visuomet gruntinių vandenų apsemiama įgilinta vieta, kurioje ir surasti visi šie dirbiniai. Kadangi visi jie reaguodami su deguonimi būtų greitai suirę, Kauno miesto muziejus pasirūpino jų konservavimu, radiniai perduoti specialistui, kuris juos užkonservavo – pamerkė į specialų tirpalą, neleidžiantį radiniams irti. Užkonservuotų eksponatų dėl jų saugojimo ypatybių nėra galimybių eksponuoti, tad muziejus nusprendė Lietuvos kultūros tarybai pateikti projektą, kad gavus finansavimą eksponatus būtų galima restauruoti bei pateikti visuomenei vienoje iš muziejaus ekspozicijų. Gavus finansavimą, 2023 m. projektas buvo sėkmingai įgyvendintas, specialistas Arūnas Puškorius restauravo eksponatus. Tarp jų yra ir keletas ypač retų bei unikalių.
Kumštinė pirštinė
Šios XV a. datuojamos kumštinės pirštinės, rastos 2021 m. vykdant archeologinius kasinėjimus Kaune, Vilniaus g. (archeologas Pavelas Vutkinas), liekanos yra maždaug 26 cm ilgio, angos skersmuo apie 11 cm. Pirštinė pasiūta iš 1,6 mm storio vientiso ožkos odos gabalo. Remiantis Lietuvos archeologų duomenimis, ožkos odos gaminiai neretai aptinkami XIV–XV a. kultūriniuose sluoksniuose, tačiau jie retesni nei gaminiai iš galvijų odos. Pirštinė buvo naudojama ilgai. Tai liudija stipriai nudilusi oda visame jos paviršiuje bei nykščio vietoje atliktų pirštinės taisymo darbų žymės. Panašu, kad, nuplyšus nykščio daliai, skylė buvo gan primityviai užsiūta netaisyklingos formos lopu, ir pirštinė toliau mūvėta, tik jau be atskirtos vietos nykščiui. Pats pirštinės lopas nesurastas. Komplekse yra dar kelios kumštinių pirštinių detalės, priskiriamos nykščio daliai, tačiau jos priklauso kitoms pirštinėms.
Ši kumštinė pirštinė yra seniausias tokios rūšies archeologinis radinys, Kaune toks – antrasis. Storos galvijų odos kumštinė pirštinė, datuojama XVI a., buvo surasta 2006 m., atliekant archeologinius kasinėjimus Santakos g. 14.
Peilio dėklas
Peilio dėklas, datuojamas XV a., yra pats puošniausias dirbinys tarp surastų odinių dirbinių 2021 m. Vilniaus g. vykdant archeologinius kasinėjimus (archeologas P. Vutkinas). Kai archeologai jį surado, dirbinys buvo labai blogos būklės: oda labai silpna ir beveik visur išsisluoksniavusi, suplyšusi, deformuota. Restauravus dėklą nustatyta, kad jis yra 19 cm ilgio ir apie 3,5 cm pločio, pagamintas iš plonos 1,2 mm storio veršelio odos. Dėklas pasiūtas iš vientiso odos gabalo, kraštai tarpusavyje susiūti nugarinėje pusėje per vidurį. Visas dėklo išorinis paviršius dekoruotas lenktomis išilginėmis ir skersinėmis įpjovomis. Į tokio dydžio dėklą telpa maždaug 21–22 cm ilgio peilis, t. y. standartinis kasdien naudoti skirtas įrankis. Panašius peilius įvairiuose dėkluose su savimi nešiojosi kone kiekvienas miestietis.
Peilių dėklų puošyba dekoratyviai įpjaunant paviršių buvo labai populiari visoje Vakarų Europoje, ypač vėlyvaisiais viduramžiais. Šis restauruotas peilio dėklas šiuo metu yra pirmasis tokiu stiliumi dekoruotas XV a. archeologinis radinys ir vienintelis žinomas Kaune. Panašiai dekoruotų įvairaus dydžio peilių dėklų Lietuvoje daugiausia rasta Valdovų rūmų teritorijoje Vilniuje. Čia jie aptikti XIV–XVI a. kultūriniuose sluoksniuose.
Vyža
2021 m. vykdant archeologinius kasinėjimus Kaune, Vilniaus g., buvo surastas itin retai aptinkamas dirbinys – XV a. datuojamos vyžos liekanos. Dar viena vyža, taip pat išlikusi ne visa, anksčiau surasta per archeologinius kasinėjimus Valdovų rūmų teritorijoje Vilniuje ir, žinoma, taip pat išsaugota. Vyžos buvo labai populiarus valstiečių apavas. Jos pintos iš mirkytų karklų, liepų, kadagių, gluosnių arba blindžių karnų. Iš etnografinės medžiagos žinoma, kad toks apavas būdavo pinamas žiemą, kai reikšmingai sumažėdavo ūkio darbų. Įprastai kiekvienas žmogus vyžas susipindavo visiems metams į priekį. Lietuvoje jos ilgiausiai buvo pinamos Aukštaitijoje ir Dzūkijoje – net iki XX a. 3-iojo–4-ojo dešimtmečių.
Šie ir kiti vykdant projektą restauruoti eksponatai leis geriau susipažinti su XV a. Kauno gyventojų kasdienybe. Artimiausiu metu eksponatai bus pristatyti visuomenei vienoje iš artėjančių Kauno miesto muziejaus rengiamų parodų.
