Spalio mėnesį į Kauno filharmoniją sugrįžo šiuolaikinės muzikos festivalis „Iš arti“. Renginių ciklą pratęs trys gerai žinomų Lietuvos kūrėjų koncertai. Antradienį, lapkričio 14 d.laukia netikėta ir įtraukianti premjera – muzikinis kūrinys „Aušra Foucault šešėlyje“. Jaunų Lietuvos menininkų komanda Kaune pristatys filosofų Mišelio Fuko bei Noamo Čomskio diskusijos įkvėptą spektaklį, kuriame sudalyvauti pakvies ir pačią publiką.
Netikėtais meniniais sprendimais nustebinti žadančiai premjerai artėjant, mintimis apie spektaklį dalijasi jo kūrėjai – režisierius Augustas Gornatkevičius, teksto autorė Aušra Kaziliūnaitė ir kompozitorius Kristupas Bubnelis.
1971 metais Nyderlanduose, Eindhoveno technologijos universitete, įvyko istoriko, filosofo Mišelio Fuko ir lingvisto, politinio veikėjo Naomo Čomskio televiziniai debatai. Dvi iškilios šių dienų asmenybės tąkart diskutavo neišsemiama žmogaus prigimties tema. Būtent šis pokalbis tapo spektaklio „Aušra Foucault šešėlyje“ atspirties tašku.
Anot režisieriaus Augusto Gornatkevičiaus, muzikinio performanso idėja kilo iš poreikio permąstyti šiandieną. „Vykstančių karų kontekste pasirodė itin aktualios Mišelio Fuko mintys apie stebėjimą ir kontrolę, tariamą žmogiško nuoširdumo neįmanomybę tokioje sistemoje. Televiziniai Fuko ir Čomskio debatai sužavėjo savo tūriu – du vieni didžiausių šių laikų mąstytojų televizijos studijoje, stebint gyvai publikai, tiesiog kalbasi. Tai ilgas ir sudėtingas pokalbis, nepasakyčiau, kad jie iš tikrųjų girdi vienas kitą ar tikrai susikalba, tačiau nepaisant to, įspūdis didžiulis. Nieko panašaus po to nėra įvykę, arba bent jau nebuvo transliuota tokiu mastu. Atrodo greitėjant gyvenimo tempui, matome vis mažiau tokių išsamių, grynai idėjomis grįstų pokalbių. Visgi, nesakyčiau, kad žmonėms to nereikia, todėl norėjosi sukurti kažką, kas leistų žiūrovui sustoti ir klausytis“, – pasakoja muzikinio spektaklio režisierius.
„Aušra Foucault šešėlyje“ nebus tradicinis spektaklis, kuriame žiūrovai užima pasyvių stebėtojų rolę. „Diskusija“ bus įgyvendinta meninių išraiškos priemonių ir šiuolaikinių technologijų (vaizdo, garso montažo, „deepfake“) pagalba, gretinant istorinių debatų įrašo fragmentus su „gyvu“ vyksmu. Anot A. Gornatkevičiaus, socialinio teatro principai, naudojami pasirodyme, pasirinkti neatsitiktinai.
„Šį spektaklį matau kaip gerokai platesnį, tarsi totalinio teatro, performanso, poezijos ir muzikos junginį. Išties brechtiškas teatras nereiškia interaktyvumo ar dalyvavimo, tačiau žiūrovų pasyvumą čia keičia aktyvi mintis. Tai tikriausiai yra pagrindinė mūsų siekiamybė, kad žiūrovas kūrinio pagalba permąstytų savo būvį šiandienoje“, – teigia režisierius.
Muzikinio spektaklio-performanso metu scenoje N. Čomskį pakeis aktorė Ligita Kondrotaitė, konfrontuosianti M. Fuko ir kalbėsianti kūrėjos, poezijos autorės Aušros Kaziliūnaitės, jau daugiau nei dešimtmetį tyrinėjančios M. Fuko tekstus, žodžiais.
„Gilinantis į Fuko galios laikotarpiui priskiriamus darbus į akis krenta kiek mažai vilties jie palieka skaitytojui. Mano tekste, kurį rašiau muzikiniam performansui „Aušra Foucault šešėlyje“ kalbama apie individo vietą pasaulyje, kuriame tenka susidurti su šiuo galios paradoksu. Man buvo įdomu mąstyti ką šiuolaikinis žmogus jaučia šioje galios santykių akumuliuojamoje aklavietėje ir koks jo santykis su pasipriešinimo negalimybe. Man pačiai šis klausimas buvo svarbus ir kaip kūrėjai, ir kaip filosofei, ir kaip šiuolaikiniam žmogui. Ypatingai šiandieniniame politiniame kontekste, kurio akivaizdoje daugelis mūsų naujai išgyvena savo „bejėgystę“, Foucault galios filosofijos išryškinta aklavietė tampa dar aktualesnė“, – pasakoja spektaklio tekstų autorė A. Kaziliūnaitė.
Kūrėja atvirauja, kad nors, pirmiausia, į projektą buvo pakviesta kaip filosofė, tyrinėjanti Fuko tekstus, tam, kad rezultatas tenkintų, privalėjo pasitelkti ir kitą savo sritį – poeziją. „Nors profesionaliai poeziją rašau jau beveik dvidešimt metų ir esu išleidusi penkias poezijos knygas, tačiau iki šio kūrinio visada save muštruodavau ir stengiausi šias dvi savo veiklas visiškai atskirti. Man pačiai tai visiškai netikėta ir nauja patirtis, kuri atskleidė, jog kartais suderinus, tai ką prieš tai laikei nesuderinamais dalykais, gali gauti labai įdomius, netikėtus ir naujo žvilgsnio galimybę atveriančius rezultatus“, – prisimena kūrėja.
Kurdamas muziką, A. Kaziliūnaitės tekstais rėmėsi kompozitorius Kristupas Bubnelis. „Įkvėpė A. Kaziliūnaitės tekstas, kuriame susipina tiek jos pačios eilėraščiai, tiek M. Foucault bei kitų autorių citatos. Tekstą galėtume laikyti koliažu, tačiau jame labai ryškus dialogo matmuo. Kadangi šis spektaklis vis dėlto yra tarpdisciplininio meno veikalas, puikiai suvokiau, kad muzika bus tik viena sudedamųjų dalių. Nenorėjau, kad ji taptu dominuojančia priemone, užimančia visą kūrinio erdvę.“
Muzikiniame spektaklyje itin svarbi rolė atiteks dirigento Lino Balandžio vedamam chorui. „Choras įdomus tuo, jog sykiu gali būti ir kaip kolektyvinis monolitas, ir būti suskaidytas į mažesnes grupes. Ši dinamika labai gražiai papildo ir tam tikras tekste implikuojamas būsenas. Juk tekstas nėra abstrakcija, jis kalba apie šiuolaikiniam žmogų kamuojančias problemas – nuo tapatybės klausimų iki individo ir visuomenės galių hierarchijos. Šis daugiabalsiškumas išsiskleidžia tiek choro atlikėjų sudėties variacijose, tiek muzikinių priemonių registruose“, – pasakoja kompozitorius.
„Aušra Foucault šešėlyje“
Tekstas: Michel Foucault ir Aušra Kaziliūnaitė
Muzika: Kristupas Bubnelis
Režisūra: Augustas Gornatkevičius
Video: Ūla Valentaitė ir Karolina Latvytė-Bibiano
Choreografija: Denisas Kolomyckis
Scenografija: Liudvikas Kesminas, Barbora Matonytė
Atlikėjai: Šiaulių valstybinis kamerinis choras Polifonija, Pavelas Giunteris (perkusija), Guntars Freibergs (perkusija, Latvija), aktorė Ligita Kondrotaitė
Dirigentas: Linas Balandis
