Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, V. Putvinskio g. 55, rugsėjo 21 d., ketvirtadienį, 17 val. atidaroma paroda „Kasdienybės užrašai. Kitas Juozo Zikaro veidas“.
Juozas Zikaras – vienas žymiausių Lietuvos tarpukario laikotarpio skulptorių, kuriam teko išskirtinė užduotis – sukurti Lietuvos nepriklausomybės simbolius, įprasminančius valstybingumą, tačiau jo skulptūrinis palikimas neatskleidžia viso kūrybinio menininko kelio.
Piešiniai – tai J. Zikaro kūrybos dalis, kuri retai matoma ir beveik netyrinėta, tačiau juose atsiveria asmeniniai išgyvenimai, kasdienė rutina, kūrybiniai atradimai bei inspiracijos.
J. Zikaro meniniame palikime yra per šimtą piešinių, kurie saugomi Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje bei Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje. Piešiniai atspindi visus menininko kūrybinius etapus, kurie glaudžiai susiję su skirtingais miestais: trumpą studijų laikotarpį Vilniuje (1904–1906), studijas ir gyvenimą Sankt Peterburge (1906–1918), kūrybą ir pedagoginį darbą Panevėžyje (1918–1929) bei Kaune (1929–1944).
Parodoje muziejus kviečia susipažinti su Juozo Zikaro piešiniais, kurie atveria duris į menininko kasdienybę bei mažai matytą skulptoriaus kūrybos sritį. Ypatingas dėmesys skiriamas kūrybinėms J. Zikaro inspiracijoms, naujoms idėjoms, kurios nepasiekė žiūrovų akių. Jo piešiniuose matomi ir simbolizmo atspindžiai, jaučiama monumentalaus Egipto meno įtaka.
Viena aktualiausių piešinių dalis veda Zikaro ateities miesto takais: daugiabučių eilės, rūkstantys kaminai ir tamsuma atskleidžia sąsajas su pramonės augimu, naujais konstrukciniais elementais, kurie keitė miestų veidus. J. Zikaras palietė ir praeities temą, kuri jo piešiniuose asocijuojasi su nykstančiais architektūriniais objektais nakties fone. Parodoje pristatomi ir nedidelio formato piešiniai su gamtos objektais, kurie išsiskiria nauja, skulptoriaus piešiniuose iki tol netaikyta piešimo technika.
Šalia šių J. Zikaro kūrybinių ieškojimų eksponuojami ir studijų laikų vyrų aktų piešiniai bei XX a. 3 deš. skulptūrų eskizai – moterų aktai. Šis sugretinimas nėra atsitiktinis. Skulptorius nuolatos buvo kritikuojamas dėl akademiškos skulptūros manieros, tačiau jo vidinis pasaulis buvo kur kas gilesnis ir įvairesnis, paveiktas aplinkos, kuri jį supo.
Juozas Zikaras buvo išskirtinė asmenybė meno pasaulyje, jo gyvenimas primena sunkų Lietuvos valstybingumo kelią, kurio kontekste išsiskleidžia ir skulptoriaus kūrybinis potencialas, kasdieninis gyvenimas, asmenybės pokyčiai, iliustruoti vis besikeičiančiais piešiniais. Piešiniai ir eskizai – daug intymesnis raiškos būdas, kurį galima prilyginti dienoraščiui. Taigi, šie kasdienybės vaizdiniai leidžia mums artimiau pažinti išskirtinę asmenybę – skulptorių Juozą Zikarą.
Parodos kuratorė: Iveta Dabašinskienė
Parodos grafikos dizaineris: Jonas Vaikšnoras
Organizatoriai:
Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus
Parodos partneriai:
Lietuvos nacionalinis dailės muziejus
Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka
Lietuvos literatūros ir meno archyvas
Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka
PARODĄ LYDINTYS RENGINIAI
Ekskursijos su kuratore (išankstinė registracija tel. +370 684 843 88; su muziejaus lankytojo bilietu):
spalio 13 d. 12.00 ir 17.00 val.
lapkričio 17 d. 12.00 ir 17.00 val.
Spalio 26 d. 17 val. paskaita „Kasdienybės užrašai. Kitas Juozo Zikaro veidas: studijos Vilniuje ir Sankt Peterburge“ (dr. Iveta Dabašinskienė ir J. Zikaro kolekcijos kuratorė Rasa Jonė Ruibienė)
Lapkričio 23 d. 17 val. paskaita „Kasdienybės užrašai. Kitas Juozo Zikaro veidas: gyvenimas ir kūryba Lietuvoje“ (dr. Iveta Dabašinskienė ir J. Zikaro kolekcijos kuratorė Rasa Jonė Ruibienė)
Įėjimas į paskaitas nemokamas.
Paroda veiks: 2023 09 21 – 12 31
