Penkiolika Kauno rajono miestų ir miestelių bendruomenių, projekto „Šiuolaikinės seniūnijos“ dalyvių, jau surengė ir dar rengiasi gausybei renginių, turinčių vieningą vertybinę giją. Jų formos ir temos – labai įvairios: seniūnijos kviečia į tvarumo festivalius, bendruomenių spektaklius, įvairias dirbtuves, koncertus.
„Projektas „Šiuolaikinės seniūnijos“ ne tik atveria daugiau galimybių Kauno rajono miestelių gyventojams susipažinti su profesionaliuoju menu, bet ir įtraukia bendruomenes į kūrybos procesą. Tai – ypač svarbu labiau atitolusių vietovių gyventojams. Smagu, kad tuose miesteliuose lieka ir išliekamąją vertę turinčių kūrinių. Akį džiugina spalvinga sieninė tapyba Kulautuvoje, Vilkijoje, Linksmakalnyje. Kartu su „Kaunas 2022“ komanda Zapyškyje planuojame įrengti plaukiojantį sodą, kuriame būtų vietos parodoms, filmų peržiūroms, diskusijoms, maloniam pabuvimui ant vandens. Tokie projektai džiugina, nes jie plečia žmonių galimybes turiningai leisti laiką“, – teigė Kauno rajono savivaldybės mero pavaduotojas Paulius Visockas.
Stiprina bendruomenių dialogą
Anot „Kaunas ir Kauno rajonas – Europos kultūros sostinė 2022” projekto regioninių partnerysčių koordinatorės Mildos Rutkauskaitės, kiekviena seniūnija, kurdama meninį projektą, atsižvelgia į savo kontekstą – vietos tradicijas, istoriją, tarpusavio santykius, žaidžia ir eksperimentuoja, nagrinėdamos svarbias temas, ir visa tai daro kartu. „Labiausiai siekėme stiprinti bendruomenės dialogą su kultūros organizacijomis, pasitelkiant meną, ir jaučiame, kad žmonės, įstaigos ir privačios įmonės yra siejami jau kur kas glaudesnio ryšio,“ – teigė M. Rutkauskaitė.
„Šiuolaikinių seniūnijų“ dalyviai, bandydami įvairias meno formas, atrado savo tapatumą ir ruošia programą, kuri sujungs 2021-uosius ir 2022-uosius metus. Didžioji dalis šių metų renginių yra tarsi repeticijos tų renginių, kurie lauks 2022-aisiais.
Nuo tvarumo temų iki kinetinių skulptūrų
Trečiojo sezono renginiai Kauno rajono bendruomenėse – labai įvairūs. Lapių seniūnija tęsia tvarumo temą ir šįmet dirba su tekstile: dirbtuvėse iš bendruomenėje surinktų medžiagų gamina hamakus, kurie džiugins hamakų erdvėje, o veiklas vainikuos Lapių tvarumo festivalis. Hamakus kuria bendruomenės nariai su menininke A. Geguže. Tvarumo temą vysto ir Samylų seniūnija, kartu su menininku Marijumi Gvildžiu nagrinėjanti žemės meno temą, o rugsėjo mėnesį švęsianti Žemės meno festivalį.
Kačerginė atsigręžia į rašymo tradiciją ir kartu su rašytoja Enrika Striogaite bei fotografu Remiu Ščerbausku kuria Kačerginės pasakojimų rinkinį, paremtą vietos gyventojų prisiminimais ir istorijomis apie miestelį. Pasakojimų rinkinio pristatymas vyks 2022 m., o šiemet Kačerginėje „iškylaus“ klasikinės muzikos skambesiai, kurie kvies džiaugtis ir švęsti įsibėgėjusį kūrybinį procesą su Barbora Valiukevičiūte ir kitais atlikėjais. Muzikos koncertai prasidės rugpjūtį, o baigiamasis koncertas įvyks rugsėjo 5 d.
Vilkijoje liepos 24 d. vyks vidurvasario šventė „Kelkis ir judėk Vilkijoje 2021“, kurioje bus pristatoma kartu su atlikėju Medonu sukurta Vilkijos miestelio daina ir M. Gvildžio kinetinė skulptūra.
Kuria kartu su vietos bendruomene
Kulautuvoje rugsėjo 18 d. laukia bendruomenės šventė, pasirodys pirmieji režisieriaus E. Kvoščiausko kūrybinio proceso su bendruomene rezultatai, greitu metu bus galima išvysti menininkų D. Karaliaus ir G. Akelienės drauge su bendruomene sukurtus meno kūrinius. Į Linksmakalnį atvyksta užsienio menininkė, skulptorė M. B. Norheim, kuri prisidės prie angelų miestelio tapatybės stiprinimo. Menininkės kūryba bus pristatyta Linksmakalnio šventėje rugsėjo mėnesį. Iki rugsėjo 4 d. Linksmakalnio jaunimui užsiėmimus ves šiuolaikinio cirko artistas D. Kunsmanas.
Babtai kurs keliaujančią laboratoriją, apjungsiančią Sitkūnus, Pagynę ir Panevėžiuką. Liepos 24 d. Babtų bendruomenė kvies atvykti ir pasidžiaugti bendrais pasiektais rezultatais. Ežerėlyje birželio mėnesį vyko fotografijos menininkų rezidencijos, o Garliavos apylinkės liepos 24–25 d. su menininku Eeugenijumi Šuldiakovu tęs kelionę per fantastinį „steampunk“ žanrą.
Festivaliui „Gatvės rokas“ – išskirtinis susidomėjimas
Liepos 2 d. aštuntus metus vykstantis roko kultūros festivalis „Gatvės rokas“ į Ramučius sukvietė daugiausia žiūrovų per visą festivalio istoriją. Iškilmingas šventės atidarymas vyko prie Kauno rajono savivaldybės su 6 Lietuvos baikerių klubų nariais, kurie pajudėjo maršrutu Kauno rajono savivaldybė–Karmėlava II–Ramučiai. Čia publiką audrino roko muzikos atlikėjai: jaunieji rokeriai „Medutis“, „Miss match“, „Garma“, Justinas Lapatinskas su grupe, „Black spikes“ bei visų lauktas Jeronimas Milius su grupe.
Dieną po griausmingo koncerto Ramučių kultūros centras pakvietė į neeilinę ekskursiją „Neatrasta Karmėlavos istorija“. Ekskursijos maršrutu dalyviai keliavo netikėta staigmena – retrobusais. Buvo aplankyti Narėpų gynybiniai bunkeriai, I Pasaulinio karo karių kapinės, arklių pašto stotis ir kiti įdomūs lankyti objektai.
„Gatvės roko“ festivalį praeiviams primins Šarūno Juknio ir Tado Vincaičio-Plūgo Ramučiams padovanotas gatvės meno kūrinys ant autobusų stotelės. Tai – jau trečias meno kurinys roko tema. Iki „Gatvės roko“ festivalio buvo surengtas roko koncertas per Jonines, o Valstybės dieną – dar vienas roko koncertas.
Sukurs skraidantį cepeliną
Karmėlava nekantriai ruošiasi kitais metais čia atsirasiančiam aplinkos objektui „Skraidantys Cepelinai_Flying Cepelinai“, kurį kuria Algimantas Šlapikas ir Liuksemburgo menininkas Serge Ecker. Skulptorius A. Šlapikas ir šiuolaikinio meno kūrėjas iš Liuksemburgo S. Ecker cepelinų sostine tituluojamoje Karmėlavoje žada sukurti savitą meninį akcentą – skraidantį cepeliną. Sumanymui įgyvendinti buvo pakviesti seniūnijos bendruomenės nariai, kurie dalyvavo cepelinų gamybos procese. Daugiau nei pusę kilogramo sveriančius didžkukulius S. Ecker nuskenavo specialiomis 3D priemonėmis. Pagal vizualizacijas bus sukurta skulptūra „Skraidantys Cepelinai_Flying Cepelinai“.
A. Šlapiko kūrybinis indėlis neaplenks ir Rokų, kuriuose yra kuriama mitinio paukščio, Roko, skulptūra. Rugsėjo 2–9 d. Akademijoje bus galima pasidžiaugti stiprėjančia tvaraus verslo parduotuve ,,Lokali: Made in Akademija“ bei menininko V. V. Landsbergio stovykla su Akademijos jaunimu. Ringaudai rugsėjo 18 d. pristatys bendruomenės narių ir menininkų – I. Dagilės, N. Daniulaitienės, A. Sarapino, M. Pauliko – kuriamą Ringaudų almanachą. Tuo tarpu Raudondvaris jau liepos 15 d. kartu su menininkais A. Grigu ir M. Pinigiu atvers jaunimo erdvę. Be jaunimo erdvės atidarymo Raudondvaris vis intensyviau ruošiasi ir kitų metų šventei, kurios metu visuomenei bus pristatytas bendruomenės narių kurtas spektaklis, kurio kūrybinį procesą lydės menininkų E. Valadkevičiūtės ir M. Pinigio indėlis. Domeikava rugsėjo 18 d. kvies patirti gyvo veiksmo vaidmenų žaidimą, kurį kuria su MB „Žaidimo meistrai“. Gyvo veiksmo vaidmenų žaidime kūrėjais ir veikėjais taps Domeikavos bendruomenės nariai, o žaidime susipins realūs seniūnijos istorijos bei fantastikos elementai.
Žada daugiau renginių nei metuose dienų
„Šiuolaikinės seniūnijos“ – tai Kauno rajone vystomas tęstinis kūrybinis projektas, kurio metu yra siekiama telkti bei stiprinti vietos bendruomenes ir puoselėti Kauno rajono kultūros sektorių. Pirmuosius žingsnius projektas ėmė žengti 2019 m., ilgainiui suburdamas 15 Kauno rajono seniūnijų: Akademiją, Babtus, Domeikavą, Ežerėlį, Garliavos apylinkes, Kačerginę, Karmėlavą, Kulautuvą, Lapes, Linksmakalnį, Raudondvarį, Ringaudus, Rokus, Samylus bei Vilkiją.
Projektas „Šiuolaikinės seniūnijos“ yra „Kaunas ir Kauno rajonas – Europos kultūros sostinė 2022“ dalis. „Kaunas 2022“ komanda kartu su 80 partnerių organizacijų jau baigia rengti 2022-ųjų metų programą Kauno ir Kauno rajono svečiams. Ji išsamiai bus pristatyta jau šį rugsėjį. Europos kultūros sostinės metais renginių bus daugiau nei metuose yra dienų: daugiau kaip 40 festivalių, per 60 parodų, daugiau kaip 250 scenos meno renginių, iš kurių daugiau nei 50 premjerų, daugiau nei 250 koncertų. Visi jie – atviri visų Lietuvos ir Europos piliečių nuomonėms, diskusijoms, saviraiškai.
