Nuo rugpjūčio 30 d. iki spalio 1 d. Kauno fotografijos galerijoje veiks Vytauto V. Stanionio paroda „Luko vaikystė“. Parodos kuratorius – Donatas Stankevičius. Rugsėjo 5 d. vyks susitikimas su autoriumi.
Ką žinome apie Luką? Tai penkerių-šešerių metų berniukas, mėgstantis žaisti kareivėliais, turintis mažą brolį ar sesę, mamą ir tėtį, fotografą Vytautą V. Stanionį, 2001-2002 metais įgyvendinusį seriją „Luko vaikystė“. Priklausomai nuo pasirinko žiūros taško, atsiskleidžia vis skirtingos serijos reikšmės. Tai ir šeimos albumo fotografijos, ir per vaiką pamatytas (miesto) peizažas, ir vyro žvilgsnio į tėvystę liudijimas.
Serija pasižymi vientisa estetika: nespalvoti kadrai yra padaryti naudojant plataus kampo objektyvą, ryškumo zona plati, dažnai fotografuojama vaiko lygyje, tarsi pasaulį matytumėme jo akimis. Visgi daugybėje nuotraukų vaikas tarsi nesvarbus – tematome jo kūno dalį, nusisukusį veidą, figūrą tolumoje. Lukas tampa pretekstu kadrui atsirasti, o prioritetą autorius teikia nenudailintai Lietuvos pakraščių aplinkai.
Serija „Luko vaikystė“ fotografuota 2001-2002 metais, o 2003-2004 Vytautas V. Stanionis intensyviai keliavo po Lietuvą fiksuodamas pamažu nykstančios Lietuvos ženklus. Taip gimė žiūrovams(-ėms) žinomas ciklas „Lietuva. Atsisveikinimo vaizdai“. Ciklo kataloge A. Narušytė rašo: „Stanionis žiūri ne į, bet pro daiktus.“ Žiūrėjimo pro užuomazgas galime įžvelgti jau „Luko vaikystės“ fotografijose, kuriose per vaiką žiūrima į aplinką, o per aplinką į vaiką, bet iš tiesų daugiausiai yra žiūrima pro juos abu užčiuopiant egzistencines – ilgesio, laiko, artumo – temas.
Nors turinio atžvilgiu Staniono sūnaus nuotraukos sunkiai telpa į šeimos albumo žanrą, jos neabejotinai pasižymi daugumai šeimos albumų būdinga savybe – artimu santykiu, siejančiu fotografą ir fotografuojamą objektą. „Luko vaikystė“ yra vienas iš nedaugelio pavyzdžių, įtvirtinančių tėčio žvilgsnį Lietuvos fotografijos istorijoje. Nors žinomų pasaulio ir Lietuvos fotografų archyvuose vaikų nuotraukų pamatyti galima gana dažnai, gerokai rečiau pasitaiko, kad nuosavus vaikus įtraukiantys projektai taptų vyrų fotografų kūrybą reprezentuojančiais darbais. Serija išsiskiria santūriu jausmingumu bei atveria galimybę megzti dialogą skirtingų kartų atstovams, apmąstyti atminties, asmeninės ir šeimos istorijos temas.
Pranešimas parengtas pagal Jelenos Šalaj tekstą „Luko vaikystė“: aplinka per vaiką, vaikas per aplinką“.
Parodą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Kauno miesto savivaldybė.